Realiausia galimybė pagerinti melioracijos įrenginių būklę yra Kaimo plėtros programos lėšos, bet jas pasiekti ne taip paprasta. Reikia ūkininkams susiburti į melioracijos statinių naudotojų asociacijas, parengti paraiškas, gauti savivaldybių pritarimą, kad jos prisiimtų projekto partnerio įsipareigojimus, taip pat būtina įveikti projektų atranką.
Per praėjusį ES paramos finansinį laikotarpį Kupiškio rajone buvo įkurtos tik trys tokios ūkininkų asociacijos, jos jau įvykdė ar dar šiuo laiku užbaigia iš viso penkis projektus. Šiemet susibūrė dar viena melioracijos statinių naudotojų asociacija „Pasubatė“. 11-a Subačiaus seniūnijos ūkininkų pasiryžo rengti melioracijos statinių rekonstravimo projektą Subačiaus kadastrinėje vietovėje ir teikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Rajono tarybos posėdyje svarstydami šią ūkininkų iniciatyvą politikai stebėjosi, kad ūkininkai tokie neaktyvūs, juk galėtų labiau organizuotis, gausiau teikti paraiškas ir naudotis ES parama.
Dabar sumažėjo ir paramos intensyvumas, ūkininkams reikia prisidėti 20 proc. savo lėšų, anksčiau užteko 10 proc.
Savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus laikinasis vedėjas Rimantas Bimbiris paaiškino, kad kitąmet pretendentai tikrai suskubs gausiau dalyvauti Kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, bet šiemet ūkininkus dar stabdo nauja tvarka, naujos projektų atrankos taisyklės, neįprasti kriterijai, balų sistema, be to, vėliau, tik liepos mėnesį, buvo patvirtintos paramos priemonių įgyvendinimo taisyklės, taigi ūkininkai pristigo laiko.
Galbūt ūkininkai būtų drąsesni, jeigu savivaldybė aktyviau remtų iniciatyviuosius. Savivaldybė, tapdama ūkininkų asociacijos partnere vykdant projektą, galėtų prisidėti ir savo įnašu.
Subačiaus seniūnijos ūkininkai prašė tokios paramos. Deja, politikai nepasidavė jokiems argumentams, pritarė savivaldybės ir ūkininkų asociacijos partnerystei tik su sąlyga, kad savivaldybei tai nieko nekainuos, o patiems melioracijos statinių naudotojams teks prie projekto prisidėti 20 proc. savų lėšų. Kai kurios kaimyninių rajonų – Biržų, Anykščių savivaldybės suranda nors ir simbolinių galimybių paremti savo ūkininkus, prisideda bent po 3 proc. projektų lėšų.
Pasak R.Bimbirio, kitąmet galima tikėtis didesnio ūkininkų aktyvumo, dabar asociacijų nariai dar nagrinėja ir gilinasi į projektų atrankos taisykles.
„Agituojame, aiškiname ūkininkams apie paramos galimybes, bet daugelį stabdo kiti vykdomi ūkių modernizavimo projektai, skolos. Dabar sumažėjo ir paramos intensyvumas, ūkininkams reikia prisidėti 20 proc. savo lėšų, anksčiau užteko 10 proc.“, – taip „Ūkininko patarėjui“ atsargų pareiškėjų požiūrį aiškino savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus laikinasis vadovas.
Tačiau naujojo laikotarpio Kaimo plėtros programa, R.Bimbirio nuomone, atvers ūkininkams daugiau pasirinkimo galimybių numatytai veiklai „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Laukuose bus galima ir privažiavimo kelius tvarkyti, dirvas kalkinti, įsigyti technikos melioracijos įrenginiams prižiūrėti, tai ūkininkams labai reikalinga.
Praverstų ES parama ir savivaldybėms, jos irgi gali teikti paraiškas minėtai veiklai. Tačiau kupiškėnų norus kol kas riboja skurdus rajono biudžetas ir didelės savivaldybės skolos, finansinės drausmės reikalavimų vykdymas.
„Iš valstybės biudžeto šiemet rajono melioracijos reikmėms skirta apie 184 tūkst. eurų, mažiau nei ankstesniais metais. Tuos pinigus galime naudoti tik būtiniausiam melioracijos sistemų remontui ir priežiūrai‚ o jau beviltiškai susidėvėję yra tiltai, pralaidos, nebekalbant apie pačių melioracijos įrenginių rekonstravimo būtinybę“, – teigė pašnekovas.
R.Bimbirio nuomone, šiuo metu savo laukų melioracijos būkle pajėgūs pasirūpinti tik didesnių ūkių šeimininkai, jie imasi nepigiai atsieinančių melioracijos rekonstrukcijos projektų, pradėję darbus nesustoja, tęsia toliau.
Tokie sprendimai yra perspektyvūs, štai „Šepetos“, „Puožo“ melioracijos statinių naudotojų asociacijos yra parengusios po du projektus. Smulkesnių ūkių savininkams apsispręsti investuoti į melioraciją yra sudėtingiau, bet ir jie per praėjusį ES paramos finansinį laikotarpį gana aktyviai dalyvavo valstybės remiamoje „Melioracijos griovių tvarkymo“ programoje, dabar penkerius metus vykdo įsipareigojimus griovius tvarkyti, šienauti, valyti. Tokių ūkininkų buvo per 30. Taip žingsnis po žingsnio, anot R.Bimbirio, keičiasi ir laukai, ir ūkininkavimo kultūra, ir ūkininkų atsakomybės suvokimas.
