Žaliakalnyje blaivyklai – ne vieta
2743, – tiek žmonių per metus pasinaudoja išblaivinimo paslauga vienoje iš trijų Kauno ligoninių. Iš jų socialiai nedrausti – 485, neturintys gyvenamosios vietos – 267.
Benamiai naudojasi susidariusia padėtimi ir dažnai siekia pasišildyti ligoninių palatose. Ne vienas jų priėmimo skyriuje triukšmaudamas sukelia chaosą, elgiasi agresyviai. Po jų atvežimo prireikia dezinfekuoti greitosios medicinos pagalbos mašiną. Visa tai trikdo gydytojų darbą, o žinant faktą, kad Ligonių kasos nekompensuoja išlaidų, ligoninėms išblaivinimo paslauga tampa tikrų tikriausiu nuostoliu.
2743 – tiek žmonių per metus pasinaudoja išblaivinimo paslauga vienoje iš trijų Kauno ligoninių.
Šiemet miesto valdžia ėmė intensyviai mąstyti apie egzistuojančių nakvynės namų išplėtimą. Giedraičių gatvėje, pastate, kuriame įsikūręs Priklausomybių ligų centras, buvo nutarta įsteigti nakvynės namų padalinį. Jame turėjo veikti blaivykla. Tačiau spalį šios idėjos atsisakyta.
„Žaliakalnis tam – ne vieta. Šiame rajone juk brangiausia žemė. Nenori to padalinio savo pastate ir Priklausomybių ligų centras. Jie žada plėstis. Yra pakankamai kitų patalpų, kur galėtų duris atverti blaivykla.
Tačiau asmeniškai nemanau, kad reikalinga steigti kažką naujo. Reiktų naudoti ne vienerius metus jau veikiančią ligoninių infrastruktūrą. Jos yra įsisteigusios specialius kabinetus-blaivyklas. Yra investavusios visuomenės pinigus. Protingiau būtų pirkti paslaugą iš jų.
Tiesa, pirma reiktų atsiklausti ligoninių vadovybės: gal jie nemato jokios problemos“, – kodėl buvo atsisakyti steigti nakvynės namų padalinį Giedraičių gatvėje, paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Pasak jo, ši problema egzistuoja visoje Lietuvoje. Kauno valdininkai pirmieji ėmėsi ieškoti jos sprendimo variantų.
Per naktį – ir po devynis girtus
Daugiausiai neblaivių asmenų, kuriems, įtariama, reikalinga skubi medicininė pagalba, atvežama į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę. Šios gydymo įstaigos Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Gintaras Aukštakalnis nebesitiki, jog kada nors kas pasikeis.
„Linksmiausios“ būna mėnesio 10-ta ir 11-ta dienos. Per naktį sulaukiame ir 8-9 sąmonės netekusių benamių.
„Visi žino problemą, bet niekas jos kažkodėl nesprendžia. Ir taip jau daug metų. Tiek rinkiminių pažadų jau esame prisiklausę ir kas iš to? „Linksmiausios“ būna mėnesio 10-ta ir 11-ta dienos. Tuomet išmokamos pašalpos. Per naktį sulaukiame ir 8-9 sąmonės netekusių benamių. Per pastaruosius du mėnesius vidurkis atvežtų išblaivinimui siekė penkis asmenis per naktį. Gydytojams išties tenka didelis krūvis. Vargas ir tikriesiems ligoninės pacientams, kurie tuo metu laukia priimamajame. Kai rimtą benamį atveža – užima nosį“, – kasdienybę nupasakojo G.Aukštakalnis.
Dažniausiai išblaivinimui pristatomi asmenys be sąmonės. Tačiau vėliau, gydytojo teigimu, jie tampa itin judrūs. Kenčia ligoninės langai ar durys. Būna, jog prasideda ir tarpusavio muštynės. Jei vienas sunegaluoja, sunegaluoja ir kitas, – vaizdelis būna ne koks.
„Kai pradeda kelti chaosą, pagrasiname, jog iškviesime policiją, – apsiramina arba pabėga. Dėl agresyvumo pareigūnai išsiveža kokį penktadalį pristatytų į ligoninę. Specialioje jiems skirtoje patalpoje galime sutalpinti penkis asmenis. Jei jų užveža daugiau, – prinešame čiužinių. Išblaivinimas trunka apie 4-6 valandas. Tačiau tai uždara grandinė. Išleidžiame – kitą dieną jie vėl čia. Tačiau išvengti jų negali. Nes iš pradžių sunku atpažinti, ar žmogus be sąmonės dėl to, kad jam bloga, ar dėl to, kad nusigėrė ir užmigo. Tyrimai daromi tie patys, kaip ir atvežus blaivą nualpusį asmenį“, – patikino G.Aukštakalnis.
Jei vis dėlto valdžia ką nors nuspręstų keisti, protingiausia, anot jo, būtų statyti priestatą prie Kauno antrosios ligoninės. Ten yra daugiau tam skirtų patalpų.
Du variantai: belieka pasirinkti
Kauno miesto valdžia pripažįsta – problema yra, išblaivinimo paslauga reikalinga. Tereikia apsispręsti, ką daryti: pirkti šią paslaugą, ar kurti nakvynės namų padalinį ir teikti ją patiems.
„Ligoninės reikalauja arba apdrausti išblaivinti atvežamus asmenis, arba mokėti už suteiktą paslaugą neapdraustiesiems. Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo svarstoma galimybė išblaivinimo paslaugas finansuoti iš už alkoholio pardavimą surenkamo akcizo. Tačiau šio sumanymo neseniai buvo atsisakyta. Pinigai gali būti skirti tik prevencinėms sveikatos priežiūros programos, o ne gydymui“, – patikino Kauno miesto savivaldybės tarybos narys dr. Donatas Večerskis.
Anot jo, šį klausimą šiuo metu svarsto įkurta darbo grupė socialinių paslaugų sistemai Kaune įvertinti, kurios nariu jis yra ir pats. Analizuojama, kokių socialinių paslaugų išties reikia miestui.
„Dabartinė sistema funkcionavo ne taip kaip turėtų, nes ji yra sukoncentruota į pasekmes, užmirštant, kad nesprendžiant priežasčių, situacija nesikeis. Prioritetai aiškiai neišskirti, dalis paslaugų neteikiama arba mažai prieinamos, nėra aiškiai įvardinti programų tikslai ir rodikliai, kuriais būtų galima įvertinti vykdomų programų efektyvumą“, – teigė dr. D.Večerskis.
Po išblaivinimo turi įsijungti kitos socialinės paslaugos.
Atsižvelgiant į tai, darbo grupė suformavo užduotį Socialinių paslaugų skyriui iki lapkričio 16 dienos parengti socialinių paslaugų sistemos pertvarkos veiksmų planą. Bus siekiama, kad ši sritis kitąmet taptų skaidresne ir efektyvesne, kad nevyriausybinės organizacijos dar aktyviau įsitrauktų į socialinių paslaugų teikimą.
„Turi veikti paketas paslaugų. Prablaivėjusiam asmeniui užvėrus ligoninės duris, dažniausiai viskas prasideda iš naujo. Po išblaivinimo turi įsijungti kitos socialinės paslaugos“, – patikino dr. D.Večerskis.
Kauno mieste šiuo metu teikiamos 24 socialinės paslaugos.
