Vilniaus miesto savivaldybė prieš kurį laiką pranešė neišdavusi leidimo vykti „Didžiajam šeimos gynimo maršui“.
Nežiūrint į tai, nuo antradienio prie Seimo, o trečiadienį – ir prie Vyriausybės būriuojasi keli šimtai maršo dalyvių.
Vilniaus policija antradienį popiet aiškino, kad viskas čia gerai – pagal Susirinkimų įstatymą leidžiama būriuotis iki 15 asmenų, o žmonės stovi grupelėmis ir laikosi atstumo.
Antradienio vakarą policija apsigalvojo – pradėjo administracinę teiseną dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimų.
Trečiadienį „maršistai“ ir vėl susibūrė Seimo prieigose, renginį jie planuoja tęsti ir ketvirtadienį.
Ką darys policija?
Policijos departamento atstovas R.Matonis teigė, kad pagrindinis policijos uždavinys – viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimas.
„Kaip ir skelbėme, vakar, įvertinę situaciją ir matydami, kad dalyviai nesilaiko reikalavimų, policija pradėjo administracinę teiseną. Šiandien bei rytoj policija toliau užtikrins viešąją tvarką, matydami pažeidimus, įspės organizatorius, dalyvius, kad jie laikytųsi nustatytų reikalavimų, viską fiksuos ir spręs dėl atsakomybės taikymo“, – teigė jis.
Paklaustas, ar galima organizuoti renginius be leidimo, jei žmonės stovi iki 15 asmenų grupėmis, R.Matonis aiškino, kad pagal Susirinkimų įstatymą, iki 15 asmenų grupei leidimas nereikalingas, organizatoriai tiesiog privalo informuoti savivaldybę.
„Kaip parodė šis mitingas, įstatyme yra tam tikrų spragų, kuriomis bandoma naudotis“, – aiškino jis.
Turi suderinti per tris dienas
Susirinkimų įstatyme nėra numatyta galimybė, kad mitingas vyktų be leidimo.
Maža to, jame apskritai nerašoma, kad leidimas gali būti nesuderintas.
Pagal teisės aktą, pranešimas apie organizuojamą susirinkimą turi būti suderintas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkas J.Baltrimas 15min sakė, kad sunku rasti pagrindą neleisti vykti mitingui.
Įstatyme apibrėžiama, kad susirinkimus gali organizuoti vyresni kaip 18 metų Lietuvos piliečiai, leidimą Lietuvoje gyventi turintys užsieniečiai bei juridiniai asmenys.
Jame nurodyta eilė įvairiausių apribojimų, pavyzdžiui, kad tokie renginiai gali vykti ne arčiau kaip 75 metrai nuo Seimo, kitų valdžios institucijų ar teismų.
J.Baltrimo teigimu, šiuo metu taip pat aktualūs ir operacijų vadovo sprendimai, numatantys apribojimus dėl pandemijos.
„Nematau pagrindo įstatyme, kai kažkuris iš šių reikalavimų nėra pažeidžiamas, atsisakyti suderinti susirinkimą“, – teigė teisės specialistas.
Galima daryti išvadą, jog policija nepagrįstai vertina, kad susirinkimas pažeidžia Susirinkimų įstatymą.
Jo teigimu, galima daryti išvadą, jog policija nepagrįstai vertina, kad susirinkimas pažeidžia Susirinkimų įstatymą.
„Dėl administracinių nusižengimų bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, galutinę poziciją suformuos jie. O mes negalime būti užtikrinti, kad teismai nepripažins savivaldybės teisės atsisakyti suderinti. Bet, mano įsitikinimu, tokia pozicija neatitiktų nei Susirinkimų įstatymo, nei Konstitucijos, nei Žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių konvencijos“, – pridūrė pašnekovas.
Susirinkimas – teisėtas?
Bet jei renginys vyksta be savivaldybės suderinimo – kaip jį reikėtų vertinti teisine prasme?
„Konstitucinis teismas ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas Susirinkimų įstatyme įtvirtintą tvarką apibūdino kaip pareikštinę, o ne kaip leidiminę. Leidiminė yra tokia, kai reikia prašyti leidimo, o pareikštinė – tokia, kai prieš susirinkimą pareiškiama, kad jis vyks“, – pabrėžė pašnekovas.
J.Baltrimo teigimu, jei laikome, kad tvarka pareikštinė, susirinkimas yra teisėtas, jei jis atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus ir buvo pareikšta, kad jis vyks įstatyme numatyta tvarka.
Reikia aiškesnio įstatymo
Susirinkimų įstatyme numatyta galimybė policijai nutraukti renginį tokiais atvejais, jei, pavyzdžiui, pažeidžiama visuomenės rimtis, jo dalyviai ginkluoti ar nuogi.
Taip pat, jei dalyviai tyčia šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo nustatytą susirinkimų organizavimo tvarką (suderintą susirinkimo formą, vietą ar laiką).
Tai galbūt policija galėtų nutraukti renginį, jei jis be leidimo?
„Žmogaus teises labiausiai atitiktų, jei darytume išvadą, kad negali nutraukti“, – teigė mokslininkas.
J.Baltrimo teigimu, Susirinkimų įstatymą tikrai reikėtų tobulinti – derėtų pašalinti abejones, jei to nepadarys teismai.
„Tobulinimas reikalingas ir atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją. Jo reikėjo, bet jis nebuvo padarytas“, – pabrėžė jis.
S.Šedbaras: negalima toleruoti
Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras nemano, jog įstatymas yra neaiškus.
„Visi įstatymai aiškūs, tik jų taikyti nesugeba tinkamai“, – 15min trečiadienį sakė politikas.
„Taip kad čia policija žino – ne pirmas kartas ir turi dirbti, jeigu reikia. Jeigu yra neteisėtas susirinkimas, tokiu atveju turi pasiūlyti išsisklaidyti arba bausti už įstatymo pažeidimą. Negalima toleruoti, nes rytoj, poryt ateis dar su didesniais pažeidimais“, – kalbėjo politikas.
Jis pridūrė, kad kalbama apie viešą vietą, tad tai yra policijos reikalas užkardyti, ar nubausti, kad to nebūtų.
