Vilniaus oro uoste šis vyras ėmė dirbti dar 1993 metais, tad save vadina tikrų tikriausia „iškasena“. Iš darbo, susijusio su aviacija, jis buvo pasitraukęs 15-ikai mėnesių, tačiau galiausiai ir vėl sugrįžo. Šiuo metu laikinai, kol baigsis Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija, jis darbuojasi Kaune – kaip vienas iš keturių pamainos vadovų prižiūri 37 darbuotojus.
Tiek Kauno, tiek Vilniaus oro uostų darbuotojams šis persikraustymas – didžiulis iššūkis: kauniečiai mokosi susidoroti su kur kas didesniais darbo krūviais, o vilniečiai džiaugiasi pakeitę aplinką.
„Visi tarsi atradę naujus motyvacijos klodus. Nėra tokio, kuris nenorėtų dalyvauti tokiame reikale. Entuziazmas didžiulis. Pasveiko net tie, kurie sirgo. Nė vienas nepanoro išeiti rugpjūčio mėnesį atostogų. Kiekvienas darbuotojas jaučiamės svarbus. Vyrauja toks „wow“ efektas“, – bendrą laikinų pokyčių nuotaiką nubrėžė A.Venzlauskas.
Kaune dažniau šypsosi
Tiek Kauno, tiek Vilniaus oro uostų darbuotojams šis persikraustymas – didžiulis iššūkis: kauniečiai mokosi susidoroti su kur kas didesniais darbo krūviais, o vilniečiai džiaugiasi pakeitę aplinką.
„Šiam mėnesiui ruošiamės metus. Būtent tiek laiko vadovai vis kartojo, koks svarbus šis grandiozinis projektas. Su dabartine savo darbo vieta pirmą kartą susipažinau gal prieš 1,5 mėnesio. Čia erdvu. Visai kitoks požiūris į darbą. Dienos labai greitai prabėga. Jaučiu, kaip pavaldiniai šypsotis ėmė. O kai šypsosi jie, šypsosi ir keleiviai. Aplinkos pakeitimas daug ką davė.
Mus, vilniečius ypač sužavėjo botanikos sodelis, kuriame galima pailsėti. Tokio Vilniuje neturime. Taip pat vietiniai kolegos rekomendavo paragauti legendinių XXL cepelinų – nurodė, kur jie skanesni“, – naujosios darbo vietos privalumus išdėstė pašnekovas.
Anot jo, tik tokiomis ekstremaliomis situacijomis galima įvertini kolektyvą: „Dabar suprantam, kad kai norim, galim. Nežinau iš kur, persikėlus į Kauną, pas visų atsirado ta energija“.
A.Venzlausko darbo diena prasideda anksčiau nei buvo įprasta – 4 val. ryto. Atsikėlęs jis vyksta į Vilniaus oro uostą, ten papusryčiauja, sėda su kolegomis į autobusą ir vyksta į Kauną. 7 val. prasideda darbas, kuris tęsiasi 24 valandas. Darbų planas sudėliojamas pagal skrydžių tvarkaraštį. Per savaitę jis turi tris laisvas dienas.
„Vilniuje dirbdavome 12-ikos valandų pamainą, čia dirbame 24 valandas. Gal ir geriau, nes jei reikėtų kas 12 valandų važinėtis iš Kauno į Vilnių ir atgal – tai vargintų. Štai, kiek žinau, Vilniaus oro uosto direktorius Kauno oro uoste net miegmaišį turi. Jau susirūpinę darbuotojai, ar jis tikrai randa laiko pavalgyti ir pamiegoti“, – pakitusio darbo ypatumus išvardijo Algirdas.
Kaune oro uosto darbas – kaip ant delno
Vilniaus oro uosto vadovas Olafas Martensas patvirtino, jog laikinai apsistoti Kaune šiuo metu gal ir būtų patogiau, tačiau į Vilnių jis priverstas grįžinėti dažnai dėl augintinio.
„Turiu katiną, kurį reikia pašerti. Nenori jis važiuot į Kauną, klausiau jau, – šyptelėjo vadovas. – Išties pastebime, kad Vilniaus oro uosto darbuotojai Kaune jaučiasi labai gerai. Net pabaigę 24 valandų pamainą jie išvažiuoja namo šypsodamiesi. Žiūrėsime, kas pakelia jų motyvaciją, pasimokysime iš Kauno, ir bandysime tam tikras detales perkelti į Vilniaus oro uostą“.
Paprašytas išskirti Kauno oro uosto privalumus, O.Martensas patikino, jog Kaune dirbti smagiau dėl to, jog išėjęs į peroną matai praktiškai viską, kas vyksta oro uoste, gali daugiau pasimokyti.
„Gali sekti oro uosto darbą per langą. Giliau susipažinti su jame vykstančiomis operacijomis. Per pusvalandį perone daug pamatai. Tai – mažo oro uosto privalumas“, - patikino jis.
Kauniečių ir vilniečių darbas atskirtas
Vienoje pamainoje šiuo metu Kauno oro uoste pluša 110 darbuotojų: 40 vilniečių, 30 kauniečių, 35 laikini darbuotojai ir 5 savanoriai. Kauno oro uosto darbuotojams tai – nuolatinė bei įprasta vieta. Ar besisvečiuojančius vilniečius kauniečiai priėmė svetingai?
Kauniečiams darbo apimtys išaugo 4-5 kartus. Per valandą dabar gauna tokį krūvį, kaip anksčiau per dieną gaudavo: keleivių skaičius Kauno oro uoste šoktelėjo nuo 2 500 iki 12 000 per dieną.
„Darbai suskirstyti pagal Šengeno ir ne Šengeno skrydžių kryptis. Tad nesipykstame. Dirbti paprasta, nes Vilniuje tokio skirstymo nėra, tad Kaune man tenka mažesnė atsakomybė. Vilniečiams čia tarsi atostogos, nes įprastoje savo darbo vietoje esame pratę prie didesnių krūvių. Čia srautai pasiskirsto.
Pokyčiai visad dovanoja naujo oro gūsį. Daugelį vilniečių darbas dabar „veža“, jie „užsikabliavę“. O kauniečiai dabar gali įrodyti, ką sugeba. Darbo apimtys jiems išaugo 4-5 kartus. Per valandą dabar gauna tokį krūvį, kaip anksčiau per dieną gaudavo: keleivių skaičius Kauno oro uoste šoktelėjo nuo 2 500 iki 12 000 per dieną. Visiems įdomu“, – patikino Algirdas.
Paklaustas, ar nevyrauja tarp vilniečių ir kauniečių darbuotojų vidiniai juokeliai, pamainos vadovas patikino, jog sklando toks labiau kaip anekdotas.
„Girdime vis, kad Kaunas puikiai susitvarkė su iššūkiu, o Vilnius nesugeba. Vilniečiai tokiu posakiu būna įžeidžiami dukart: dėl to, kad juos pavadina kauniečiais ir dėl to, jog nesusitvarkome, nors būtent mes, vilniečiai, ir padedame Kauno oro uoste suvaldyti chaosą“, – nusijuokė pašnekovas.
Tiesa, 15min žiniomis, ne visi vilniečiai darbuotojai yra patenkinti darbo sąlygomis Kaune. Pasak kai kurių, trūksta ne tik paties darbo (per daug darbuotojų), bet ir vietų nusnūsti. Vilniaus oro uosto vadovas patikino, jog pailsėti vilniečiai gali nueiti į kauniečių nuolatinį terminalą.
Nuo parkingo iki alaus – 13 minučių
Nejau viskas Kauno oro uoste taip gerai? Juk tiek daug kalbėta apie chaosą, sunkumus, iššūkius?
„Kad išties sunku sugalvoti, kas čia blogai. Jei jau skundžiasi dėl to, kad darbo vietoje uodas įkando, tai viską apie problemų mastą pasako. Kadangi mes dirbame laikiname konteineryje, buvo, jog viena naktis šaltesnė pasitaikė. Tokie ir nepatogumai. Visi stengiasi išnaudoti šį iššūkį maksimaliai, visiems įdomu“, – atsakė Algirdas.
O su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria keleiviai?
„Ką veikti per anksti atvykus į oro uostą, – šyptelėjo pašnekovas. – Visi buvo prigąsdinti, kad čia – chaosas, kad reikia atvažiuoti kuo anksčiau. Tai atvykę nustemba, jog nuo parkingo iki alaus rankose – vos 13 minučių. Ką veikti?“.
Pasak O. Martenso, kavinės Kauno oro uoste šiuo metu pasiekia Viliaus oro uosto kavinių apyvartą.
„Ko Kauno oro uoste teiraujasi keleiviai? Dažnausiai užduodamas klausimas: kur autobuso į Vilnių stotelė. Kiti klausimai: kur eiti – A ar B terminalą, kur artimiausias tualetas, SEB bankomatas bei kur pavalgyti“, – teigia Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.
Nelaukia iššūkio pabaigos
O ką apie šiuos pokyčius mano ilgamečiai Kauno oro uosto darbuotojai?
„Iki skrydžių iš Vilniaus perkėlimo Kauno oro uosto darbuotojai blaškydavosi tarp darbų. Buvome tokie labai universalūs. O dabar, kai pajėgas papildė laikini ir Vilniaus darbuotojai, kiekvienas galime darbuotis mums įprastose srityse. Iššūkis išties smagus. Darbo krūvis pasiskirsto. Rodom, ką sugebam. Liūdna, kad visa tai tuoj pasibaigs“, – patikino 12 metų Kauno oro uosto Operacijų skyriaus vadovu dirbantis 32-ejų metų Tomas Urbonas.
Paprašytas išskirti keletą pastebėjimų apie keleivius, kurių srautus, einančius lėktuvų link, valdo, jis pirmiausiai užsiminė apie dažniausiai girdimą nusiskundimą – toli eiti.
„Dažniausiai tokie nusiskundimai girdimi iš rusakalbių keleivių lūpų. Ima porinti apie 2 km, kai visas teritorijos ilgis tesiekia 600 metrų. Dar linksma būna su autobusais iš Druskininkų, kai atveža tokius virš 80 metų amžiaus poilsiautojus iš Izraelio. Daugeliui reikia fizinės pagalbos pasiekti lėktuvą, tačiau štai, jie vis vien keliauja“, – nusijuokė Tomas.
