Apie tai, kad vis dėlto šventinių fejerverkų Kaune nebus, Kauno miesto savivaldybė savo feisbuko paskyroje paskelbė iki Naujųjų metų sutiktuvių likus nedaug – apie 17 valandą.
„Turime dvi žinias – gerą ir tą kitokią...
Atsižvelgę į dabartines oro sąlygas, kai matomumas dėl tiršto rūko itin prastas, nusprendėme šiąnakt atsisakyti fejerverkų. Jie buvo suplanuoti septyniuose skirtinguose miesto taškuose.
Tikriausiai sutiksite, kad priežastys – objektyvios, o sprendimas – logiškas“, – skelbiama Kauno valdžios pranešime kauniečiams.
Nupirkta pirotechnika neva saugiai išlauks tinkamo laiko ir palankaus momento, kuomet padangėje virš Kauno visi galės pasigrožėti ilgu, griausmingu fejerverku.
„Juolab, kad per ateinančius metus progų tam bus tikrai daug – nuo Europos kultūros sostinės 2022 renginių iki Dariaus ir Girėno stadiono bei kitų didžiųjų objektų atidarymo ceremonijų.
Tikime, kad ši žinia nesumenkins pakilios nuotaikos ir Naujuosius visi pasitiksime maksimaliai šventiškai, o artėjantys Naujieji bus vieni įspūdingiausių metų kauniečiams ir ne tik“, – taip užbaigiamas pranešimas spaudai.
Iki šiol žadėta, kad Kaune gruodžio 31-ąją nebus masinių renginių, prie Kalėdų eglės Rotušės aikštėje, kaip ir pernai, nevyks šventinis koncertas, tačiau planuota, kad septyniose vietose mieste į dangų kils Kauno miesto savivaldybės parūpinti fejerverkai. Siekiant išvengti susibūrimų, iš anksto fejerverkų leidimo vietos nebuvo skelbiamos.
Kaip skelbė savivaldybė, fejerverkų šou Kaunui būtų kainavęs iki 10 tūkst. eurų.
Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir gali išsilaikyti nuo dviejų iki 14 valandų.
Miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja padidėjusias sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas.
Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera.
Po Naujųjų metų nakties gatvėse paliekamos pirotechnikos pakuotės, kuriuose esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį.
Taip pat triukšmingos ugnies salvės pavojingos visai gyvajai gamtai, ypač miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams – išsigandę jie ima blaškytis ir, susidūrę su kliūtimi, gali žūti.
Pastebima, kad šventiniu laikotarpiu, kai masiškai šaudomi fejerverkai, žymiai padaugėja kreipimųsi į gyvūnų prieglaudas dėl stresą patyrusių, pabėgusių ir rastų bešeimininkių gyvūnų.
Vilniaus savivaldybė jau anksčiau skelbė atsisakanti organizuotų fejerverkų – sostinės valdžia motyvavo gyventojų sveikata ir gyvūnų gerove. Fejerverkų taip pat atsisakė Alytus, Birštonas ir Neringa.
