„Nacionaliniuose parkuose leisti ūkinę miškininkystę, tas pats, kaip Vilniaus Katedros aikštėje sodinti bulves – praktiška bei dera, jei ant veido auga Lukašenkos ūsai, o smegenėlėse tik eurų skaitliukas instaliuotas.
Niekaip nesugebu svečiams iš užsienio paaiškinti, kodėl mūsų „saugomos teritorijos“ taip atrodo“, – feisbuke parašė žinomas gamtininkas, ornitologas Marius Karlonas.
Vaizdas – lyg įprastame miške
Nacionaliniuose parkuose ar tiesiog miškuose iškirstus miško plotus užfiksavę ir vaizdais socialiniuose tinkluose pasidaliję žmonės neretai sulaukia ne tik bendraminčių palaikymo ir pasipiktinimo tokiais veiksmais. Dažnai jie „pavaišinami“ ir panieka ar bent ironija, jiems klijuojamos „sofos ekspertų“ ir panašios etiketės.
Tačiau M.Karlonas taip skirstyti gamtos mylėtojų į išmanančius ir neišmanėlius nelinkęs. Kalbėdamas su 15min jis akcentavo kitą aspektą: kad tiek gamtininkui, tiek bet kuriam kitam žmogui vaizdas, kurį jis pamato įvažiavęs į saugomą ir nesaugomą gamtines teritorijas, iš esmės nesiskiria. Nors turėtų. Ir tą skirtumą turėtų įžvelgti visi, be specialių gamtinių žinių.
„Nacionalinis parkas pas mus Lietuvoje nesiskiria nuo paprasto ūkinio miško, kuris nėra saugoma teritorija. Nepaisant to, kad tai nacionalinis parkas, ne regioninis, o nacionalinis, kuris turi ypatingą statusą. Tai yra visų pirma labai svarbi reprezentacinė reikšmė, teritorija Lietuvoje, kuri turėtų reprezentuoti tam tikrų regionų įvairovę – etnokultūrą, gamtą, žmonių gyvenseną.
