Savaitgalį Malkų įlankoje žvejoję klaipėdiečiai liko nemaloniai nustebinti – botaninis draustinis, įsiterpęs tarp uosto kompanijų, paverstas šiukšlynu. Čia mėtosi kalnai nuorūkų, butelių, popierių, vienkartinių kavos puodelių, kojinių, netgi batų. Matyti, kad draustiniu pavažinėjo ir sunkioji technika: likusios ryškios vėžės.
Vaizdo įrašu socialiniuose tinkluose pasidalijęs klaipėdietis Tomas Navalinskas netrukus sulaukė komentarų, jog toks pat vaizdas buvo ir prieš du, ir prieš tris mėnesius. Niekas nepasikeitė. Pykstama, kad konteineriai pasitatyti toleliau, iki jų reikia gerokai paeiti.
Vietovę su plačia aikštele, likusia nuo tarptautinės perkėlos laikų, pamėgę ir jaunuoliai, ne tik žvejai. Čia vakarais atvažiuoja pasėdėti automobiliuose, skiria pasimatymus.
Už Smeltės botaninį draustinį atsakingos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser teigė, kad jai ši situacija puikiai žinoma. Šiuo metu su bendrove KLASCO, kuriai priklauso ši teritorija, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba derinami planai atlikti tvarkymo darbus.
„Mes situaciją žinome, išgyvename dėl to, ruošiamės atlikti talką dar iki augalų vegetacijos laikotarpio. Reikia išvalyti krūmynus, surinkti šiukšles. Kviesime ir klaipėdiečius, žiūrėsime, kiek atvyks“, – teigė A.Feser.
Draustinis, kurio ilgis 300 metrų, o plotis – 15 m, įkurtas 1988-aisiais metais.
Smeltės botaniniame draustinyje auga Lietuvoje išnykti baigiančios halofilinių augalų rūšys, tokios kaip trispalvis astras, pajūrinė pienažolė, druskinis vikšris, pajūrinė narytžolė. Šiems augalams būtinas druskingas dirvožemis. Toliau prie Kuršių marių jie jau neaptinkami.
Visi šie augalai įrašyti į Letuvos raudonąją knygą.
Taip pat draustinyje aptinkamas ne toks retas, tačiau saugomas augalas – porinis česnakas.
Tačiau akylesnis klaipėdiečiai abejoja, ar tų augalų čia iš viso dar būtų galima rasti – kas gali šiukšlėse augti?
Dalį augalų bandyta dirbtiniu būdu įveisti Kopgalyje. Čia jie jau įsitvirtino. Bandyta juos auginti ir Kairių poligone.
Dar prieš kelerius metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skyrė 100 tūkst. eurų galimybei išsaugoti šiuos retus augalus, įveisiant juos kitose vietose. Tikėtasi, kad tada draustinyje bus galima plėtoti uosto teritoriją, įrengti taip trūkstamas krantines. Prieš septynerius metus vykdyti kranto tvirtinimo darbai Malkų įlankoje jau kainavo kur kas daugiau dėl retųjų augalų apsaugos. Jau tada piktintasi, kad dėl šių augalų ribojama uosto plėtra, darbų kaina – nepamatuotai didelė.
