Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienio rytą informavo, kad apie prasidedančius žiedinės sankryžos prie Gariūnų darbus.
Kaip teigiama savivaldybės pranešime spaudai, penkis mėnesius truksiančių darbų metu bus ardoma danga, vykdoma lietaus ir vandens nuotekų tinklo rekonstrukcija, iškeliami elektros ir ryšių kabeliai, įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, persodinami želdiniai.
Nuo pirmadienio ryto draudžiamas eismas pasukti iš Gariūnų g. į Paneriškių g. ir iš Paneriškių g. į Gariūnų g. per šviesoforais reguliuojamą sankryžą, keičiasi ir 20 autobuso maršruto „Lazdynai–Paneriškių g.–Mūrinė Vokė–Žemieji Paneriai“ trasa.
Ši pertvarka planuota jau kurį laiką ir ne kartą sukėlė didžiulį Gariūnų administracijos pasipiktinimą bei skundų laviną, esą tokiu būdu kėsinamasi į jų investicijas. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad šie darbai palies nedidelę dalį turgavietės pastatų, kurie stovi, kaip nurodoma, valstybinėje žemėje, kuri niekada nepriklausė ir nebuvo išnuomota Gariūnų verslo ir kultūros parkui.
-
Valstybė Gariūnams nutraukė žemės nuomos sutartį, tačiau jų iškelti neketina
-
Gariūnai kaltina Vilniaus savivaldybę turgavietės griovimu, pastaroji atsako – čia valstybinė žemė
-
Vilniaus valdžia su „Gariūnais“ nesutaria dėl eismo žiedo, elektromobilių stotelės
-
Gariūnų prekeiviai piktinasi žiedinės sankryžos įrengimo darbais, prireikė policijos
Prireikė greitosios
Pirmadienio rytą pradedant darbus irgi kilo konfliktas.
Kaip feisbuke rašė Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas, „tokia 90-ųjų saulė buvo – su policija, greitąja pagalba, pasistumdymais ir parėkavimais“.
„Šiandien nuo 6.00 val. prasidėjo statybvietės aptvėrimo darbai, iškart buvo uždaryta sankryža (kas važiuosit į Gariūnus, naudokitės kitu įvažiavimu, kol bus baigti darbai). Nuvykau ir pats gyvai pažiūrėti. Iš pradžių viskas ėjosi lengvai – Gariūnų apsauginiai nesitikėjo darbų pradžios, lakstė už tvoros ir per racijas tarėsi, ką daryti. Vienas Gariūnų darbuotojas eilinį kartą prašė dokumentų (nors darbai vyksta ne ant jų žemės), bet vietoje buvo savivaldybės teisininkai, kurie viską įrodė.
Be trukdymų pavyko uždaryti sankryžą ir aptverti dalį teritorijos, iškart pradėti ir asfalto dangos ardymo darbai. Po kokių 40 min. atsidaro Gariūnų vartai ir koks 15–20 apsauginių su keliais darbuotojais sutartinai kaip pagal komandą išeina prie statybų tvoros ir trukdo užtverti paskutinį segmentą.
Policija liepia palikti statybvietę, viena moteriškė neklauso – policijai teko patraukti ją fiziškai. Ji gulasi ant žemės, neleidžia būti pajudinama. Sulaukiam greitosios pagalbos.
Įsikiša policija, Gariūnų žmonės atsitraukia prie centrinių vartų, trukdo tverti tvorą ten. Iš jų pilasi kaltinimai, rėkimai ir t. t. Policija liepia palikti statybvietę, viena moteriškė neklauso – policijai teko patraukti ją fiziškai. Ji gulasi ant žemės, neleidžia būti pajudinama – tada arba imituoja priepuolį, arba iš tikrųjų kažkokios sveikatos problemos. Sulaukiam greitosios pagalbos, jai suteikiama medicininė pagalba.
Gariūniniai rėkia, kad policija sužalojo žmogų – gerai, kad pats mačiau savo akimis, tai galiu tik pagirti Lietuvos policiją – visos operacijos metu veikė labai profesionaliai ir taktiškai. Fiziškai iš statybvietės patraukė tik dvi moteriškes, Gariūnų apsauginiai galiausiai atsitraukė patys“, – apie pirmadienio rytą prie turgavietės pasakojo K.Žukauskas.
Kaltina griaunant turtą
Gariūnų verslo ir kultūros parko feisbuke apie situaciją kalbama kitaip.
„Šiandien Vilniaus m. savivaldybė pasitelkusi galingas policijos pajėgas pradėjo Gariūnams nuosavybės teise priklausančio turto griovimą. Nepateikusi jokių teisinių pagrindų, paaiškinimo, naikina visas Gariūnų investicijas. Ar mes vis dar gyvename teisinėje valstybėje?!“ – piktinamasi, kartu pasidalijama ir Jaroslavo Zagurskio paskelbtu tekstu bei vaizdo įrašu iš šio ryto įvykių.
„Ankstų pirmadienio rytą Vilniaus m. savivaldybės atstovai, pasitelkdami gausias policijos pajėgas, pradėjo Gariūnų verslo ir kultūros parko turto griovimą. Sunkioji technika griauna pagrindinį įėjimą į Gariūnus, naikina šaligatvius, statinius, kurie nuosavybės teise priklauso Gariūnams.
Prekeiviai, smulkiojo verslo atstovai, Gariūnų administracija – niekas negauna atsakymų, kokiu teisiniu pagrindu vykdomas svetimo turto naikinimas. Nei Vilniaus m. savivaldybės, nei policijos atstovai nepateikia jokio juridinio dokumento, suteikiančio teisę naikinti svetimą turtą.
Kaip prekybininkams patekti į savo darbo vietas, o ką daryti, jei jos apskritai sunaikintos neteisėtais savivaldybės veiksmais? Kokioje valstybėje mes gyvename? Ar teisinis pagrindas nebėra privalomas, norint sugriauti kito asmens nuosavybę?“ – rašė J.Zagurskis, tvirtindamas, kad tokiu būdu griaunamas turtas, į kurį įdėta daug pinigų, o žmonės neteksią darbų.
„Ar valstybė neturi intereso apsaugoti ir ginti smulkųjį verslą, sukuriantį tūkstančius darbo vietų?“ – tokiu klausimu įrašą pabaigia šis žmogus.
Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad niekas į Gariūnų turtą nesikėsina, tačiau esą administracijai teks nusigriauti keletą kioskų, kurie stovi valstybinėje žemėje ir trukdo sankryžos įrengimo darbams.
Prie Gariūnų esantis šviesoforas yra paskutinis nuo Baltarusijos sienos iki pat Klaipėdos. Pagal projektą, jis išnyks, kai atsiras dviejų lygių sankryža Gariūnų gatvėje ties turgaviete. Nedidelis žiedas šalia įėjimo į turgavietę ir yra pirmasis darbų etapas.
