Dėl vaiko atvirai kariaujantys tėvai nežada nė per plauką užleisti savo pozicijų: mergaitė turi būti su manimi ir ne kitaip.
Vaiko teisių tarnybos specialistai jau net neslepia, kad šioje kelerius metus trunkančioje kovoje yra nuleidę rankas: esą abu šie tėvai tokie, kuriems nežinia, kas galėtų padėti. Panašios pasyvios pozicijos laikosi ir teisėsauga – pareigūnai siūlo kreiptis į tas pačias vaiko teises, antstolius, psichologus, bet patys šiame vaiko draskyme neįžvelgia jokio degančio kriminalo, kurį reikia staigiai nutraukti ar bent imtis tirti.
Tėvui nuskambėję kaltinimai smurtu iki šiol nepasitvirtino, kaltinimai dėl siaubingos pedofilijos nuskambėjo vasarą ir iki šiol tiriami tyliai (įtarimai niekam nepareikšti, byla už galimai melagingą pranešimą ar šmeižtą taip pat nėra iškelta).
Teismas yra teorija. Praktika kitokia
Kaip jau skelbė 15min, galimo seksualinio vaiko išnaudojimo šmėkla šioje istorija nesutrukdė tėvui laimėti civilinio ginčo teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Balandį Vilniaus miesto apylinkės teismas yra paskelbęs, o rugsėjį motinos ir jos advokatės apeliaciją išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas yra patvirtinęs: darželinukė turi gyventi su tėvu. Sprendimas motyvuotas tuo, kad tėvo yra geresnės materialios gyvenimo sąlygos, tuo metu motina yra auginusį mažylę nesaugioje aplinkoje, maža to, yra turėjusi problemų dėl alkoholio.
Beatodairiškos tėvų kovos epicentre atsidūrusios mergaitės vaikystė yra užnuodyta.
Būtent čia išvardintais aspektais tėvas su motina vienas kitą labiausiai ir kritikuoja. Anot vyro, vaiką žaloja motinos nepritekliai ir žalingas įprotis. O anot moters, mergaitės tėvas linkęs į smurtą, o esą iš pačios mažylės lūpų nuskambėję žodžiai apie „negerą tėtį“ apskritai kelia šiurpą.
Tai situacija, kuomet yra žodis prieš žodį, nei teisėsauga, nei žiniasklaida patikrinti kiekvieno teiginio realios galimybės neturi. Tačiau nereikia būti specialistu, kad suprastum: tokios beatodairiškos kovos epicentre atsidūrusios mergaitės vaikystė yra užnuodyta.
Motinos advokatė: „Mergaitė saugi“
„Mergaitė dabar yra saugi“, – 15min pranešė motinai ir vaikui atstovaujanti advokatė.
„Mergaitė yra pagrobta, o policija ir vaiko teisės atsisako man padėti jos ieškoti“, – 15min šią savaitę ne sykį pakartojo vaiko tėvas.
Motinos atstovė neslėpė, kad mergaitė su mama. Tai nutuokia ir mažametės tėvas. Ši informacija žinoma ir policijai, būtent dėl to pareigūnai, vyro supratimu, situacijos nedramatizuoja ir nevykdo jokių aktyvių veiksmų, kad vaikas būtų ten, kur turi būti pagal teismų sprendimą.
15min pašnekovas naujienų portalui ne sykį guodėsi, kad kone pražilo, dvejus metus kovodamas teismuose dėl dukters, ir visą tą laiką nesulaukė apčiuopiamos institucijų, tarnybų, deklaruojančių rūpestį vaiko gerove, pagalbos.
Vaiko teisių sargai – nepasiekiami
15min šią savaitę bandė prisiskambinti ir paprašyti komentarų apie šią situaciją Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovybei, tačiau į skambučius mobiliaisiais nebuvo atsakyta, nebuvo perskambinta, į elektroninį laišką tiesiogiai nebuvo atsakyta.
Vis dėltp su redakcija susisiekė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis ir pranešė, kad ši istorija komentuojama nebus. A.Malinovskis užtikrino, kad Tarnyba yra suinteresuota, jog aptariama situacija, pirmiausiai vaiko labui, būtų kažkaip konstruktyviai išspręsta, tačiau šiuo atveju tai esą yra neįmanoma: „Deja, tėvai atsisako priimti siūlomą pagalbą.“
„Deja, tėvai atsisako priimti siūlomą pagalbą“, – apgailestavo tarnybos atstovas.
Tuo metu mergaitės tėvas iš savo pusės papasakojo 15min apie tai, kad pagalbos neprisišaukia.
„Dvejus metus rašiau vaiko teisėms raštus, pats važiavau pas juos, vežiau ir siunčiau įrodymus ir sakiau, kad dukra traumuojama ir netinkamai prižiūrima. Bet jiems tas neįdomu. Atsako formaliu laišku, kad tėvas ir motina atsako už vaiką. Nors aš vaiką matydavau 4 paras per mėnesį, o kai motina nedavė pusę metų, nemačiau visai. Tai kaip galiu vienodai atsakyti? Darau išvadą – vaikų teisėms realiai vaikai nerūpi, nei ką valgo, nei kaip ugdomi, tik šildo savo sėdynėmis darbo vietas ir permeta problemas policijai arba antstoliams.
Man iki šiol neaiški vaikų teisių funkcija. Yra įsteigta (2018-07-01) mobili grupė, kuri turi staigiai reaguoti esant įtemptoms situacijoms, bet nei numerio, nei kaip ją išsikviesti man neteko sužinoti. Policija, savo ruožtu, kaip sakoma, futbolina atgal į vaikų teises. Policininkams rašiau irgi dvejus metus ar net daugiau“, – nusivylimo neslėpė tėvas.
Vilniečio paguoda – šią savaitę, kai pasirodė 15min publikacija, teisėsauga jį lyg ir išklausė.
„Mergaitė gerokai per liesa, dantukai trupa, oda išblyškusi, paakiai patamsėję. Kol ji būna pas mane, visaip bandau primaitinti, bet motina prigąsdina nevalgyti, atseit pilvas bus didelis“, – baisėjosi tėvas.
„Prieš motiną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dukros pagrobimo, bet neaišku, ką nuspręs prokurorė, gali pagailėti „vargšelės mamos“ ir nutraukti tyrimą.
Jau ilgiau nei savaitę pažeidžiamas teismo sprendimas. Mano supratimu, vaikas visą šį laiką neugdomas, vargu, ar visavertiškai maitinamas. Mergaitės kūno masės indeksas gerokai per mažas, dantukai trupa, oda išblyškusi, paakiai patamsėję. Kol ji būna pas mane, visaip bandau primaitinti, bet motina ir čia pavydi – prigąsdina nevalgyti, atseit pilvas bus didelis“, – pasakojo 15min pašnekovas.
Viltis – Aukščiausiasis Teismas
Tuo metu motinos advokatė 15min užtikrino, kad vaikas šiomis dienomis yra prižiūrimas, maitinamas, mergaitė yra geros nuotaikos ir džiaugiasi su mama leidžiamu laiku. Pasak teisininkės, pirminis teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu yra nepagrįstas. O apeliacinė instancija esą tinkamai verdikto nepatikrino, tik perrašė aplinkybes, kurias galbūt netinkamai nustatė pirmoji teisėja.
„Padaryta daug ir labai šiurkščių proceso pažeidimų, neabejoju, kad Aukščiausiasis Teismas priims skundą ir galės viską ištaisyti“, – vylėsi advokatė.
„Yra padaryta daug ir labai šiurkščių proceso pažeidimų, neabejoju, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims skundą ir galės viską ištaisyti“, – kalbėjo advokatė.
Teisininkė yra pasiryžusi užbaigti rašyti kasacinį skundą per ateinantį šeštadienį ir sekmadienį, advokatė pabrėžia tuo iškart prašysianti LAT stabdyti jau galiojančio sprendimo vykdymą, kol nebus padėtas galutinis teisinis taškas.
Norėtų oficialios perdavimo procedūros
Jei advokatė puikiai išmano teisės aktus bei jų veikimo principą, kaip ji paaiškintų dabartinę situaciją: kokiu pagrindu vaiką yra paėmusi motina, nors teismas yra nurodęs mergytę auginti tėvui?
Teisininkės logika tokia: dar pirminiame teismo sprendime, iš esmės palankiame tėvui, nebuvo konkrečiai parašyta, jog vaikas privalo tučtuojau būti atiduotas tėvui. Aukštesnis teismas, tikrinęs sprendimą, jį paliko galioti, bet niekaip atskirai nedetalizavo, kaip mergaitė turi pereiti iš motinos globos į tėvo. Vadinasi, advokatės supratimu, turi būti organizuojama oficiali procedūra, dalyvaujant antstoliui ir vaiko teisių specialistams (o jei reikia – ir policininkams), kad motina perduotų mergaitę tėvui.
Tokios procedūros iš tiesų nebuvo.
Tiesiog tą dieną, kai įsigaliojo aukštesnio teismo sprendimą, tėvas nuvyko į darželį bei pasiėmė dukrą, kurią iš ryto ten buvo atvedusi motina.
Kad vaikas pagrobtas, skundėsi ir mama
Tądien mama lygiai taip pat kreipėsi į policiją: teigdama, jog iš darželio jos vaikas buvo pagrobtas.
Anksčiau mama lygiai taip pat kreipėsi į policiją: teigdama, jog iš darželio jos vaikas buvo pagrobtas.
Tėvas netrukus sulaukė namuose patrulių vizito. Tikrintojams pakako vilniečio ištiesto dokumento, kad būtent tą dieną Apygardos teismas priėmė jam palankų sprendimą. Pareigūnai paklausė, ar gali savo akimis pamatyti mergaitę, kad įsitikintų, jog jai viskas gerai. Tėvas pasakė mergaitei, kad atvyko jo draugai dėdės policininkai, ir leido patruliams minutėlę su vaiku pabendrauti.
Tėvas ėmėsi manevro: iš anksto buvo pasirūpinęs, kad galėtų vesti dukrą į kitą darželį, kitą savaitę jis taip ir padarė. Tuo metu motina sužinojo, kur dukra yra pervesta, tad vieną dieną pasiėmė vaiką sau. Beje, vilnietė 15min teigė esanti pašiurpusi, kaip lengvai prieš ją kovojančiam vyrui atrandamos vietos darželyje. Moteris prisiminė dėl pirmojo dukters darželio ėjusi kryžiaus kelius. „Kai pasakiau, kad man pavyko išreikalauti vietą darželyje dukrai, niekas nepatikėjo“, – 15min yra sakiusi pašnekovė.
Galėtų sureguliuoti antstoliai?
Naujienų portalas 15min dėl sudėtingos šių tėvų ir vaiko situacijos yra atkreipęs policijos bei prokuratūros dėmesį. Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos skyriaus vedėja Julija Samorokovskaja užtikrino, kad į skubius iškvietimus pareigūnai šioje jiems žinomoje istorijoje, kaip ir kitais atvejais, žinoma, reaguoja nedelsdami. Vedėja svarstė, kad ne visos situacijos yra tokios, į kurias policijai tikslinga aktyviai, žaibiškai kištis.
Pareigūnų supratimu, ne visos situacijos tokios, į kurias policijai tikslinga žaibiškai kištis, juolab turint omeny vaiko interesų jautrumą.
Pagal policijos turimą praktiką, jei yra nevykdomas teismo sprendimas dėl vaiko perdavimo vienam iš tėvų, šiai procedūrai diriguoja antstoliai, dalyvauja vaiko teisių specialistai, psichologai, esant reikalui – ir policijos pareigūnai.
Pašnekovės žiniomis, šiuo metu policijoje yra atliekami keli su šiais tėvais susiję tyrimai, dalis jų atlikta anksčiau ir yra nutraukta.
