Sužinoję apie tai, kad ketinama panaikinti automobilių stovėjimo aikštelę prie Garliavos pašto, kur greta veikia dvi poliklinikos, slaugos ligoninė, seniūnija, bažnyčia, muzikos mokykla, garliaviškiai sukilo. Jie keikia seniūnę N.Tarvydienę dėl 22-iejų vis dar neasfaltuotų miestelio gatvių. Piktinasi ir tuo, kad prie Garliavos buvo prijungtas Budrių kaimas su dar penkiomis neasfaltuotomis gatvelėmis.
Nepasitenkinimas seniūnijos darbu su kiekvienais metais vis augo. Neasfaltuotų gatvių gyventojai vasarą dėl dulkių negali atsidaryti langų, o palijus – brendama per purvą.
„Prie pašto valdininkai, o ne Garliavos visuomenė, nori įsirengti sau gražią aikštelę su fontanu. Kyla abejonių ir dėl Garliavos miesto parko sutvarkymo (įrengimo) finansavimo tikslingumo ir skiriamų lėšų dydžio. Pinigai švaistomi, o gyventojai trokšta nuo dulkių, kenčia dėl duobių ir balų po lietaus. Garliava Kauno rajone bene labiausiai apleista teritorija. Bent jau pagal išasfaltuotų gatvių skaičių.
Sklinda informacija, kad kai kurios (skundo autoriai neįvardija, kurios, nes nežino – aut. past.) žvyruotos gatvės dokumentuose yra asfaltuotos, todėl Seimo nariui Bacvinkai įteiktas raštas su 400 gyventojų parašais, prašant seniūnijos finansinės veiklos patikrinimo, sprendimo dėl aikštelės prie pašto įrengimo panaikinimo, dėl gatvių asfaltavimo ir seniūnės atstatydinimo. Nė vienas iš pasirašiusiųjų nebuvo girdėjęs apie tą fontaną“, – rašoma garliaviškių skunde.
Pasak vienos garliaviškės, nepasitenkinimas seniūnijos darbu su kiekvienais metais vis augo. Neasfaltuotų gatvių gyventojai vasarą dėl dulkių negali atsidaryti langų, o palijus – brendama per purvą. Mokiniai į mokyklą keliauja purvinais batais, o jei kas eina gatve, automobilis negali pravažiuoti neaptaškęs. Dėl duobių nuolat laužomas ir garliaviškių turtas – automobiliai.
„Garliavos gyventojai neprieštarautų tos aikštės centre įrengimui, jei nebūtų svarbesnių spręstinų klausimų. Kai žiniasklaida ėmė domėtis, seniūnija, kiek girdėjau, staiga panoro to fontano atsisakyti“, – teigė viešai prisistatyti nepanorusi garliaviškė.
Oponentų puolimas?
Išgirdę klausimus, Kauno rajono savivaldybės ir seniūnijos atstovai ėmė kalbėti apie tai, kad skundus neretai rašo asmeninių tikslų siekiantys asmenys, kad taip dažniausiai maskuojami įvairūs interesai, dažnai – politiniai.
Taip, Garliavoje, anot jų, yra neasfaltuotų gatvių, bet jų yra, beje, šimtai, ir Kaune, net ir Vilniuje. Vieno ar grupelės suinteresuotų asmenų nuomonė dar nereiškia, kad taip mano visi garliaviškiai, kurių yra daugiau kaip 13 tūkst.
Pasiteiravus, ką tuomet reiškia 400 garliaviškių parašų, Kauno rajono valdžios atstovai patikino, kad jie buvo renkami klaidinant žmones: ant tuščių popieriaus lapų, nenurodant pasirašiusiųjų adresų.
„Garliava kasmet gauna finansų liūto dalį. Nuvažiuokite ir pažiūrėkite, ar tai tikrai labiausiai apleista teritorija? Miestelis turi savivaldybės lėšomis pastatytą šiuolaikinį sporto ir kultūros centrą, meno mokyklą, modernią viešąją biblioteką. Puikiai renovuota Juozo Lukšos gimnazija, sutvarkyta Adomo Mitkaus pagrindinė ir Jonučių gimnazija. Pernai atidarytas naujas darželis Jonučiuose. Rekonstruojama Aglinsko gatvė, prasidėjo Garliavos miesto parko kūrimo darbai, numatyta rekonstruoti mokyklų stadionus, įrengti naują šaligatvį Vytauto gatvėje“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas.
Garliava kasmet gauna finansų liūto dalį. Nuvažiuokite ir pažiūrėkite, ar tai tikrai labiausiai apleista teritorija?, – tikina mero patarėjas.
Pasak jo, pagal Kauno rajono savivaldybės ir ES investicijų dydį Garliavos seniūnija visada buvo tarp lyderių.
Aikštelė ne naikinama, o perkeliama
Garliavoje vykdomas projektas „Garliavos miesto viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenei ir verslui“. Projektas suskirstytas į du etapus.
Garliavos seniūnė informavo, kad pirmajame projekto etape planuojama Vytauto g. 60, tarp bažnyčios, seniūnijos ir pašto, įrengti aikštę. Tam reikia iškelti automobilių stovėjimo aikštelę. Ją, kur kas didesnę, numatyta įrengti kitoje gatvės pusėje, nugriovus buvusį Greitosios medicinos pagalbos stoties pastatą Vytauto g. 59. Greitoji persikelia į šalia esančias geresnes patalpas.
„Kai kurie asmenys skleidžia melagingus gandus, neva naujoji automobilių stovėjimo aikštelė bus labai maža, – pastebėjo seniūnė. – Galiu patikinti, kad ši aikštelė numatyta kur kas didesnė už esančią tarp bažnyčios ir seniūnijos. Bus panaudota ir pievelė už greitosios pastato – čia tilps 60–70 automobilių. Be to, aikštelė bus visai šalia poliklinikos ir ligoninės – taip bus patogiau, nes nereikės eiti per gatvę.“
N.Tarvydienė pabrėžė, kad ties seniūnijos pastatu automobilių stovėjimo vietų bus įrengta daugiau: būtų 6–9 neįgaliųjų transporto priemonėms skirtos vietos.
Pasak jos, planuojamoje aikštėje architektė iš tiesų suprojektavo nedidelį fontanėlį, bet tai buvo ne seniūnijos užgaida, o gyventojų prašymas. Kauno rajono savivaldybės užsakymu, KTU Sociologijos katedros atstovai atliko sociologinį tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad gyventojai pageidauja daugiau dėmesio viešosioms erdvėms ir laisvalaikio zonoms.
Ne kartą aptarė su visuomene
Garliavos miesto viešųjų erdvių kompleksiško sutvarkymo projektai, N.Tarvydienės įsitikinimu, buvo ne kartą svarstyti su visuomene, jiems vieningai pritarta. Informacija apie vykdomus projektus ir jų viešus pristatymus buvo skelbiama Garliavos miesto interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, skelbimų lentose, švietimo įstaigose, įmonėse. Apie Garliavoje planuojamus vykdyti projektus ne kartą rašyta spaudoje.
ES parama, anot jos, leis atnaujinti Garliavos viešąsias erdves. Vienas svarbiausių uždavinių – įrengti šiuolaikinį parką, kuris praplės garliaviškių laisvalaikio galimybes.
Bendra projekto vertė – 1 mln. 110 tūkst. eurų. Iš jų ES struktūrinių fondų lėšos –1 mln. 54,5 tūkst. eurų.
Garliavai skirtos ES lėšos yra tikslinės, skirtos konkrečioms reikmėms, jų negalima naudoti ne pagal paskirtį. Kad ir gatvių asfaltavimui, – patikino seniūnė.
„Garliavai skirtos ES lėšos yra tikslinės, skirtos konkrečioms reikmėms, jų negalima naudoti ne pagal paskirtį. Kad ir gatvių asfaltavimui“, – patikino seniūnė.
Asfaltuota net 76,4 proc. Garliavos kelių
Kauno rajono savivaldybės kelių ir transporto skyriaus vedėjas Tautvydas Tamošiūnas informavo, kad iš viso Garliavoje yra 30,5 km gatvių, iš jų asfaltuotų – 23,3 km, su žvyro danga – 7,2 km. Iš 76 gatvių 22 vis dar dengia žvyras.
Vedėjas pabrėžė, kad Garliavoje net 76,4 proc. vietinės reikšmės kelių yra asfaltuoti, kai Kauno rajono vidurkis – vos 27 proc., Lietuvos vidurkis – 18 proc.
2016 m. Garliavos gatvėms asfaltuoti skirta 110 tūkst eurų, šiemet numatyta skirti 130 tūkst. eurų. 2017 m. planuojama išasfaltuoti Vytauto ir Darbininkų gatvių skersgatvius (prisidedant gyventojams), taip pat baigti Beržų gatvės asfaltavimo darbus.
Panaudojant 2014–2020 m. ES finansinę paramą, Garliavoje vykdomi kapitaliniai K.Aglinsko gatvės rekonstrukcijos darbai, kurių vertė – 0,5 mln. eurų. Panaudojant ES lėšas planuojama asfaltuoti Kęstučio, Ąžuolų, Dariaus ir Girėno gatves. Dabar rengiami techniniai projektai.
Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu, gatvių tvarkymo eiles nustato pati bendruomenė.
T.Tamošiūno teigimu, 2016 m. Kauno rajono gyventojai ir verslo įmonės prisidėjo prie kelių asfaltavimo darbų 360 tūkst. eurų.
Pasiteiravus apie Garliavoje sklindančias kalbas, jog tam tikri žvyrkeliai dokumentuose nurodyti kaip asfaltuoti, T.Tamošiūnas atsakė tokios informacijos neturintis: „To negali būti. Dokumentai tikslinami atliekant gatvių kadastrinius matavimus. Jei kas nors turi tokios informacijos, prašytume ją pateikti.“
