Šildymo sezono metu biokuru kūrenamoje katilinėje pagaminta šiluma sudarys 80 proc. dalį, nešildymo sezono metu – 100 proc. visos miestelyje suvartojamos šilumos. Projekto įgyvendinimo vertė sudarė apytikriai 6 mln. litų.
Tai – pirmasis biokuro įrenginys Lietuvoje, kurio statyba finansuota pagal Energetikos paslaugų bendrovės (EPB) finansavimo modelį. Esminis šio modelio privalumas – įrenginių statybą finansuoja EPB, kuri, pagal sutarties sąlygas, nustatytą laikotarpį bus atsakinga ir už jų eksploatavimą, praneša Kauno rajono savivaldybė.
80 proc. visų katilinės įrenginių, tarp jų ir pakura bei kondensacinis ekonomaizeris yra pagaminti Lietuvoje. Pats katilas pagamintas Danijos bendrovėje „Danstoker“. Jis visiškai automatizuotas ir atitinka visus šiuo metu galiojančius techninius ir aplinkosaugos reikalavimus.
Naujojo biokuro katilo galia yra 5,2 MW. Prie jo dar įrengtas 1,3 MW galios kondensacinis dūmų ekonomaizeris, kuris iš katilo su dūmais išeinančią šilumą sugrąžins į tinklą. Bendroji naujosios biokuru kūrenamos katilinės galia sudarys 6,5 MW. Be katilo įrenginių, dar pastatytas naujas biokuro kuro sandėlis, įrengta kuro padavimo sistema, pelenų šalinimo sistema ir kiti reikiami įrenginiai.
Per metus naujoji katilinė iš biokuro pagamins apie 25 tūkst. MWh šilumos. Tai leis sutaupyti apie 2,6 mln. kv. m šiuo metu katilinėje deginamų dujų per metus.
Katilo ir kitų įrenginių statybą pagal EPB modelį po konkurso finansavo bendrovė ENG, kuri biokuru kūrenamą katilinę eksploatuos 20 metų, o po to perduos „Kauno energijos“ nuosavybėn. Biokuro katilinės statybos – montavimo darbus atliko projekto generalinis rangovas „Axis Technologies“. Bendrovės ENG direktorius Romualdas Rutka sakė, naujoji biokuro katilinė tieks iki 90 proc. šilumos, per metus suvartojamos Garliavoje.
2010 metais, vykdant Garliavos katilinės rekonstrukciją, buvo išmontuoti du seni, nuo pat katilinės pastatymo 1965 m. veikę DKVR-4/13 tipo katilai ir sumontuoti du nauji modernūs vokiški katilai.
Šie katilai ne tik gerokai ekonomiškesni, bet ir užima mažiau vietos, sumažėja jų aptarnavimo zona. Taip pat katilinėje buvo modernizuojamas vandens paruošimo ūkis. Katilinėje atsirado laisvų patalpų, kurias, vykdant Europos Sąjungos Atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo direktyvą, nuspręsta panaudoti biokuro katilo statybai.
Šiuo metu Garliavos katilinėje „Kauno energijos“ gaminamos šilumos savikaina siekia 17 centų už kilovatvalandę. Naujieji katilinės nuomotojai ją tieks pigiau.
Šildosi ir biodujomis
Biokuro katilo Garliavos katilinėje pristatyme dalyvavęs Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad tai – ne pirmasis „Kauno energijos“ projektas Kauno rajone.
Domeikavos gyvenvietė šildoma biodujomis, gautomis iš Lapių sąvartyno dujų, Noreikiškių katilinė kūrenama biodujomis, gaunamomis iš Kauno nuotėkų valymo įrenginių, Ežerėlio katilinėje energija gaunama panaudojant durpes, gamtinėmis dujomis kūrenamos Raudondvario ir Neveronių katilinė.
Kauno rajono savivaldybės taip pat vykdo Atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo direktyvą – Babtų katilinėje šį šildymo sezoną jau buvo naudojamas biokuras. Numatyta pertvarkyti ir naudoti biokurą Karmėlavos ir Vandžiogalos katilinėse, statoma ir kitą šildymo sezoną keturis daugiabučius namus Vilkijoje aptarnaus nauja biokuro katilinė. Taip pat Savivaldybė pateikė 10 paraiškų Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui mokyklų katilinėms atnaujinti.
Naujasis Garliavos biokuro katilas pastatytas siekiant mažinti šilumos kainą vartotojams bei įvykdyti Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus iki 2020 metų ne mažiau kaip 23 proc. šilumos gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių.
