15min Liubovė Trepechtalova pasakojo, kad vieną 2015 metų dieną, apsilankiusi jai priklausančiose gamybinėse patalpose, šalia sklypą juosiančios tvoros išvydo transformatorinę elektros pastotę. Pasak jos, ESO neteisėtai pastatyta transformatorinė turi būti pašalinta. Moteris stebisi, kad, nors kaimynystėje išdygęs statinys gali lemti apribojimus, jos leidimo niekas neprašė.
Kodėl turime dovanoti žemę dėl dėžės, kuri mums nėra reikalinga?
„Sutikimo jie neprašė, net atvažiavę nebuvo. Esmė tokia: vyksta teismas, mums siūlė sudaryti taikos sutartį ir padidinti elektros galią, nors mums to nereikia. Apie tvorą nebuvo kalbama, bet dabar jau atsirado punktas, kad ateityje tvorą reikės traukti į sklypo gilumą. Dėl to prarasime bent 2 arus žemės. Kodėl turime dovanoti žemę dėl dėžės, kuri mums nėra reikalinga? Elektra iš jos tiekiama tik vienam kaimynui“, – pasakojo moters marti Vilma Trepechtalova.
Pasak pačios L.Trepechtalovos, dėl šalia iškilusios pastotės atsirado ir apribojimų: draudžiama sandėliuoti medžiagas, įrengti mašinų stovėjimo aikšteles, statyti, remontuoti, rekonstruoti ar griauti bet kokius statinius, metalines tvoras (nors patys sau prieštaraudami transformatorinę pastatė 0,52–0,55 m nuo metalinės tvoros), sodinti medžius. Mažėja ir sklypo vertė. Verslininkė pabrėžė, kad pagrindinė jos veikla susijusi su sandėliavimu, automobilių ardymu, remontavimu, todėl tokie apribojimai gali reikšti viena – nuostolius.
Kaltina kaimyną
L.Trepechtalovos teigimu, situacijos kaltininkas – buvęs kaimyninių patalpų savininkas, kurio iniciatyva ir atsirado statinys. Pasak jos, į pastatą tiekti elektrą buvo galima ir iš kito, netoliese esančio sklypo. Dar įžūliau, pasakojo moteris, buvęs kaimynas pasielgė, kai jai priklausančia žeme neteisėtai nutiesė elektros kabelį.
15min pašnekovė taip pat pasakojo, kad kaimynas išbetonavo jai priklausantį servitutinio kelio ruožą, o dėl susidariusių dangos aukščio skirtumų į teritoriją sutekėjęs lietaus vanduo ardo ne tik dangą, bet ir pastato pamatus. Nepavykus situacijos išspręsti taikiai, verslininkė kreipėsi į teisėsaugą.
Prasidėjus teismo procesui, 15min dėstė L.Trepechtalova, kaimynas pastatą padovanojo sūnui, kuris jį netrukus pardavė. Pašnekovei kilo įtarimas, kad tai – iš anksto suplanuota strategija. Ji teigė įtarianti, kad naujasis pastato savininkas žinojo tikrąją situaciją.
Jaučiasi apgautas
15min kalbintas buvęs patalpų savininkas Vytautas Matusevičius šią situaciją vertina kitaip, pats jaučiasi apgautas ir teigė, kad su juo siekiama susidoroti.
„Nusipirkome sugriuvusį pastatą ir jį sutvarkėme. Paprašiau, kad ESO išduotų elektros prijungimo sąlygas, o tada kreipiausi į projektuotoją. Man pasakė, kad reikia kreiptis į kaimynystėje esančią įmonę, kurios kieme yra transformatorinė. Nuėjau, susitarėme, o tada projektuotojui pasakiau, kad susitiktų ir paimtų parašą. Nuėjau ir pas L.Trepechtalovą, ji taip pat pasirašė. Po to projektuotojo paklausiau, ar jis buvo susitikęs su tuo vadovu. Man pasakė, kad neturėjo tam laiko“, – detalėmis dalijosi jis.
Pasak pašnekovo, projekto rengėjas kelias savaites žadėjo susitikti su kaimynu, kol galiausiai įmonės vadovas persigalvojo.
Aš sumokėjau pinigus, projektą naują padarė, dokumentus pasirašiau ir negalvojau, kad kils problemų.
„Kadangi kaimynas neleido prisijungti, tai man liepė iš naujo daryti projektą. Aš projektuotojo klausiau, ar reikės naujo L.Trepechtalovos parašo, nes kabelį vesime per servitutinį kelią. Man pasakė, kad nereikės“, – toliau pasakojo V.Matusevičius.
„Aš sumokėjau pinigus, projektą naują padarė, dokumentus pasirašiau ir negalvojau, kad kils problemų. Atvažiavo, įrengė pastotę, o tą pirmąjį projektą iš manęs paėmė. Vėliau paaiškėjo, kad jis visus pėdsakus sunaikino“, – teigė jis.
15min pašnekovas atskleidė, kad nebuvo patenkintas projektuotojo darbu, todėl ieškojo, kas galėtų jį pakeisti, tačiau paieškos nebuvo sėkmingos. Pasak V.Matusevičiaus, nors senasis projektas, kuriame yra ir kaimynės parašas, sunaikintas, jo kopija buvo pateikta teisme.
Norėjo pagerinti aplinką
Paklaustas, kodėl išbetonavo dalį L.Trepechtalovai priklausančios teritorijos, pašnekovas paaiškino, kad betonas kieme buvo išlūžęs, dėl to buvo sunku įvažiuoti į teritoriją. Pasak jo, pradžioje santykiai su kaimyne buvo geri, tad nusprendęs sutvarkyti kelio dangą, moteriai pasiūlė nemokamai išbetonuoti ir jos pusę, o šiai sutikus – ėmėsi planuoti darbus.
„Kai išbetonavau cechą ir norėjau betonuoti kiemą, tai paprašiau, kad jį atlaisvintų, nes pusė buvo užstatyta mašinomis. Prašiau ne kartą, nes atvažiavę darbininkai negalėjo dirbti. Vėliau susitariau vėl su darbininkais, kad pradėtų betonuoti, ateinu ir klausiu jos sūnaus, kodėl mašinų nepatraukė. Aš pakeičiau jau kelis darbininkus, o jie nepatraukia. Tai tada jis jau patraukė dalį, bet vieną eilę vis vien paliko ir pasakė betonuoti iki jos. Tai tik dalį ir išbetonavo“, – 15min dėstė jis.
V.Matusevičius įtaria, kad kaimynė išsigando, jog išbetonavus aikštelę bus paprašyta sumokėti. 15min jis tikino pinigų prašyti nė neketinęs, tik norėjo pagerinti aplinką. Paklaustas, kodėl prasidėjus teismo procesui pastatą padovanojo sūnui, jis paaiškino, kad priežastis – suprastėjusi sveikata.
Projektuotojas situacijos nekomentavo
Buvusio patalpų savininko V.Matusevičiaus kaltinimų sulaukęs projektą ruošusios įmonės UAB „ETP Baltic“ vadovas Ramūnas Samonis situacijos nekomentavo.
„Situacija yra nagrinėjama teismuose, kur šalys savo poziciją turi paremti įrodymais. Teisme nagrinėjami fakto ir teisės klausimai. Manau, kad šiuo atveju tai yra tinkamesnė institucija ginčui išspręsti nei žiniasklaidos priemonėse dalintis subjektyviais pamąstymais ir emocijomis“, – 15min savo sprendimą paaiškino jis.
Ieškojo naudingiausio sprendimo
ESO atstovas Tomas Kavaliauskas 15min paaiškino, kad prijungiant naujus vartotojus prie elektros tinklo įmonė ieško techniškai ir ekonomiškai naudingiausių sprendinių. Šiuo atveju, sakė jis, klientui pageidavus 220 kW galios, įvertinta, kad norint prijungti tokią galią nuo esamos transformatorinės, kuri nutolusi maždaug 200 m atstumu, būtų reikalinga atlikti pilną rekonstrukciją, išplečiant esamos transformatorinės galią.
„Įvertinus alternatyvų sprendinį – įrengti atskirą mažesnės galios (400 kW) transformatorinę ir prijungus nuo greta sklypo esančių požeminių linijų – bendra investicija ženkliai mažesnė, todėl priimtas sprendimas – atskira transformatorinė greta objekto.
Pažymime, kad transformatorinės įrengimui buvo rengtas projektas ir gauti visi būtini derinimai. Projekto rengimą užsakė tuometinis pastatų savininkas. Kai buvo pateiktas projektas savininkui, sudaryta sutartis ir pagal suderinto projekto sprendinius įrengta nauja transformatorinė. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ teisininkams ši situacija žinoma. Dėl šio atvejo vyksta teisminis procesas. Todėl nuo platesnio komentaro norėtume susilaikyti“, – 15min teigė įmonės atstovas.
Nežinojo, kad vyksta teismai
Teismų duris varstyti tenka ir naujam patalpų savininkui, UAB „Karbonas“ vadovui Vytautui Ruzgiui. 15min jis paaiškino, kad pastatą įsigijo iš V.Matusevičiaus sūnaus, o notarinėje sutartyje buvo aiškiai parašyta, kad jokių teisminių ginčų dėl šio pastato ar sklypo nėra.
„Buvo bandyta sudaryti taikos sutartį ir jau sudėlioti visi taškai: kiek mes jai sumokame pinigų už tą kabelį, nes eina per jos žemę. Nepamirškime vieno dalyko, ta žemė yra servitutinė, skirta važiuoti transportui ir tiesti įvairias komunikacijas. Pašalinus kabelį pastatas liktų be elektros energijos, o 20 žmonių – be darbo. Taikos sutartimi mes pasiūlėme didelę kompensaciją, ji sutiko, o po to, nežinau dėl kokių priežasčių, apsigalvojo“, – paaiškino V.Ruzgys.
Jis paaiškino, kad papildomai įrengė groteles, į kurias nuo stogo subėga vanduo.
„Kadangi sklypas yra su nuolydžiu, tai nuo betono dangos lietaus vanduo gali nutekėti pas ją, bet problema yra kita. Jos sklype praeina lietaus kanalizacijos vamzdžiai ir trapai, tai jeigu juos išvalytų ir prižiūrėtų, balų nebūtų. Taikos sutartyje mes pasiūlėme išbetonuoti dalį jos sklypo ir nuvesti vandenį į tuos trapus. Kiek prisimenu iš teismo, tai lyg tas žmogus ir žadėjo viską išbetonuoti. Vien jos dalies betonavimas kainuotų daugiau kaip 10 000 eurų.
Papuolėm į tokią nemalonią situaciją – ir teismuose ginčijamės, ir advokatams mokame. Jeigu aukštesnės instancijos teismas nuspręs, kad kabelį reikia pašalinti, tai kreipsimės ir į aukščiausiąjį teismą, kad to nebūtų. Kovosim, o ką daryti, kitaip negalime, nes 20 žmonių dirba“, – 15min teigė įmonės vadovas.
