„Lietuva, kaip ir visos kitos ES šalys, yra kovos su COVID-19 pandemija įkarštyje. Vertinant epidemiologinius jau fiksuojamų infekuotų žmonių skaičius, galima konstatuoti, jog Lietuva įžengė į PSO parengto ketvirtojo kovos su šia pandemija scenarijaus fazę, kai viruso perdavimo banga jau plinta bendruomenėse. Tai patvirtina augantys nustatomų atvejų skaičiai, užsikrėtusių medikų atvejai bei jau viena tragiška netektis.
Neabejotina, jog Ukmergės, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko savivaldybėse viruso plėtra apims didesnį skaičių žmonių. Tikėtini tokie scenarijai ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose. Akivaizdu, kad, be nustatytų atvejų, yra ir asimptomine eiga sergančiųjų bei niekur nesikreipusių žmonių.
Be to, dar yra didelis skaičius mūsų tautiečių, norinčių sugrįžti į Lietuvą iš šiuo virusu užkrėstų kitų valstybių teritorijų.
Neabejotina, jog Ukmergės, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko savivaldybėse viruso plėtra apims didesnį skaičių žmonių. Tikėtini tokie scenarijai ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose.
Todėl dabar iškyla būtinybė peržiūrėti visas kovos su šia pandemija strategijas pagal ketvirtojo scenarijaus rekomendacijas“, – rašoma laiške.
Laiško autoriai siūlo:
1. Rengti aktyvių veiksmų planus viruso plitimo bangos suvaldymui.
2. Aktyvuoti triažo (pagalbos pirmumo teikimo) procedūras ir mobilizuoti tam reikalingus resursus.
3. Išplėsti įtariamųjų atvejų PRG testavimo apimtis, įvertinant per paskutinę savaitę reikšmingai pablogėjusią šalies epidemiologinę būklę. Tirti privalu ne tik keliavusius ir sukarščiavusius pacientus, bet ir jų šeimos narius bei visus karščiuojančius bei COVID-19 klinikos požymių turinčius asmenis. Atlikti PRG mėginį sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ne rečiau kaip kas 7 dienos. Testuoti ir kitų tarnybų, dalyvaujančių krizės suvaldyme, darbuotojus pagal patvirtintus sąrašus.
4. Pasirengti ir sekant epidemiologinius duomenis skubiai įvesti ribotus karantinus tose bendruomenėse, kur epidemiologinė analizė rodo atvejų skaičiaus didėjimą ir bangos atsiradimą. Prireikus tų teritorijų ribose taikyti gyventojų judėjimo suvaržymą (sanitarinius kordonus) ir visa visumą praktinių priemonių epidemiologijos reikalavimams įgyvendinti.
5. Dar labiau suaktyvinti užkrato atvejų sekimo sistemas.
6. Atvykstančius iš užkrėstų šalių tautiečius traktuoti kaip įtariamus užsikrėtus ir iš karto taikyti privalomą izoliavimą laikino karantino punktuose, išnaudojant sanatorijų, viešbučių ar ligoninių laisvas patalpas.
Pasirengti ir sekant epidemiologinius duomenis skubiai įvesti ribotus karantinus tose bendruomenėse, kur epidemiologinė analizė rodo atvejų skaičiaus didėjimą ir bangos atsiradimą. Prireikus tų teritorijų ribose taikyti gyventojų judėjimo suvaržymą
7. Nedelsiant aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas ir kitas tarnybas visu asmeninės apsaugos priemonių komplektu darbuotojams.
8. Aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas reagentais ir terpėmis molekulinės diagnostikos testais.
9. Patvirtinti griežtas privalomos izoliacijos taisykles bei jų laikymosi kontrolės mechanizmus visiems įtariamiems ar jau užsikrėtusiems asmenims. Apibrėžti teisiškai saviizoliacijos kriterijus ir kontrolės taisykles.
10. Toliau tęsti aktyvią komunikacinę strategiją dėl Lietuvos higienos normų laikymosi bei socialinės distancijos būtinumo.
11. Pradėjus plisti COVID-19 infekcijai šalies viduje bei pasikeitus epidemiologinei situacijai, keisti ligšiolinę taktiką ir pradėti plačiai propaguoti medicininių kaukių dėvėjimą viešumoje, užtikrinti medicininių kaukių prieinamumą visuomenei. Juk jos padeda apsisaugoti nuo sezoninio gripo bei kitų virusinių susirgimų. Visuomenė turi suprasti, kad bet koks papildomas kitų infekcinių susirgimų skaičiaus didėjimas dar labiau sunkina sveikatos priežiūros sistemos darbą.
12. Skatinti gyventojus vakcinuotis nuo sezoninio gripo, pneumokokinės infekcijos ir kitų vakcinomis valdomų susirgimų. Lietuvoje ir taip yra žemas medicinos darbuotojų bei rizikos grupių žmonių vakcinavimo lygis. Hospitalinių infekcijų kontrolės rodikliai yra vieni iš mažiausių ES.
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi patvirtinti tikslias organizacines, ekonomines, teisines, technines, sanitarines, epidemiologines ir medicinines priemones pagal šio ketvirtojo scenarijaus rekomendacijas. Kartu turi būti tęsiamos ir visos kitos iki šiol vykdytos priemonės, įjungiant jas į ketvirtojo scenarijaus priemonių planus.
14. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimais tiksliai reglamentuoti ekstremalios situacijos Lietuvoje pokyčius, nepaliekant konstitucinių abejonių bei galimų teisinių spragų ar galiojančių įstatymų ir kitų teises aktų nesuderinamumo.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad epidemiologinė tarnyba Lietuvoje yra silpna ir išbalansuota. Trūksta epidemiologų, sveikatos saugos specialistų, o ligoninėse ir poliklinikose epidemiologų beveik nėra.
Dabar kaip niekad akivaizdi būtinybė, jog pirmu smuiku turi griežti Lietuvos Respublikos vyriausiasis epidemiologas, koordinuojantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro bei ligoninių ir poliklinikų epidemiologinių tarnybų vieningą darbą, koordinuojantis ir VRM bei KAM epidemiologinių tarnybų pajėgumus.
Prie Vyriausybės turi veikti Nepriklausoma ekspertų mokslinė grupė, sudaryta iš epidemiologų, higienistų, infekcionistų ir virusologų bei mikrobiologų, galinti teikti mokslines rekomendacijas, apibendrindama pasaulinės praktikos rezultatus kovoje su šia pandemija. Kartu, atsižvelgiant į klimato kaitos, globalizacijos ir naujų pandemijų perspektyvas, būtina atnaujinti epidemiologų rengimą šalies medicinos universitetuose.
Turime atkreipti dėmesį į tai, kad du įstatymai – Darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės (toliau – ŽULPK) – šiuo metu turi tapti stalo knygomis tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tiek savivaldybėms, tiek visoms sveikatos apsaugos įstaigoms, tiek privačiam sektoriui.
Jau dabar akivaizdu, kad nevykdomos DSS 3 ir 11 straipsnių nuostatos dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų bei darbdavių pareigos aprūpinti darbuotojus atitinkamos asmeninės apsaugos priemonėmis. O juk pagal DSS 22 straipsnio reguliavimą darbuotojai tais atvejais turi teisę atsisakyti dirbti. Kas bus, jei tokia teise dėl netinkamų apsaugos priemonių pasinaudos daugelis sveikatos apsaugos darbuotojų? Mes itin vertiname visų krizės valdyme dalyvaujančių žmonių pilietiškumą, bet įstatymų reikalavimai yra tam, kad jiems realiai padėtų, o ne verstų juos dirbti pavojingomis sąlygomis.
Reikia pradėti skubiai vykdyti ir ŽULPK 8 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus dėl privalomo turėjusių sąlytį su užsikrėtusiais žmonėmis ar šio viruso nešiotojų hospitalizavimo ar izoliavimo specialiai šiam tikslui įrengtose įstaigose ar laikinose tam pritaikytose kitose patalpose. Tai turi kontroliuoti sanitarinės komandos, vadovaujamos epidemiologų.
Esame įsitikinę, kad šiandien labai svarbu, jog krizės valdymas būtų koordinuotas, epidemiologiškai pagrįsti sprendimai būtų vykdomi vieningai visose grandyse, vadovaujant Lietuvos Respublikos vyriausiajam epidemiologui, atskaitingam Ministrui Pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Civilinės saugos ir krašto apsaugos specialistai turi būti įtraukti į sprendimų vykdymą. Ypač svarbu užtikrinti sprendimų vykdymo kontrolę vietose.
Būtina pateikti aktualią informaciją visuomenei koordinuotai ir suprantamai. Techninius klausimus visuomenei turi pristatyti specialistai. Deja, oficialių pareigūnų – epidemiologų ir kitų – balsų nesigirdi. Būtina vengti panikos, kovoti su melaginga informacija, nukreipti žmones į moksliškai pagrįstų informacinių šaltinių portalus.
Labai svarbu, kad asmeninės higienos, socialinės distancijos, medicininių kaukių ir respiratorių dėvėjimo pavyzdžius rodytų visi valstybės pareigūnai ir tai būtų privaloma visiems.
Tikime, kad šis laiškas paskatins visus susitelkimui ir bendram darbui“, – rašoma laiške, kurį pasirašė Arvydas, Ambrozaitis, profesorius, infekcinių ligų gydytojas; Vytenis Povilas Andriukaitis, gydytojas, buvęs ES komisaras sveikatos apsaugai; Vytautas Bakasėnas, gydytojas epidemiologas; Vytautas Kasiulevičius, profesorius, šeimos gydytojas; Gintautas Kligys, gydytojas epidemiologas; Alvydas Laiškonis, profesorius, infekcinių ligų gydytojas; Erikas Mačiūnas, gydytojas epidemiologas; Juozas Olekas, gydytojas med. m. daktaras, Europos parlamento narys; Vytautas Usonis, profesorius, vaikų ligų gydytojas.
