Garsų įtariamąjį nepagrįstai paleidusiam teisėjui atsisakyta kelti drausmės bylą

Pagal galiojančius įstatymus, apylinkės teismo nutartis gali būti skundžiama apygardos teismui, tačiau teisėjas atsisakė priimti prokuroro skundą.

Vienas iš teisėjo D.Grizicko į laisvę paleistų įtariamųjų – Leonidas Kovaliovas – 2017 metais pasislėpė ir nesulaikytas iki šiol.

L.Kovaliovas yra įtariamasis ikiteisminiuose tyrimuose dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo. Viename jų Lietuvos biudžetui padaryta siekia 4 mln. eurų, kitame tyrime pareigūnai aptiko bunkerį, kur buvo slėpta daugiau kaip 0,5 mln. litų grynųjų pinigų.

Vienos iš bylos tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Tadeušas Osipovičius BNS sakė, kad įtariamasis iki šiol nėra sulaikytas, yra išduotas Europos arešto orderis.

Šiemet sausį vykusiame Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdyje teisėjas patvirtino paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad galėjo pasirinkti geresnį elgesio modelį be gailisi dėl padarytų klaidų.

Komisijos, kurią sudarė Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas, Visagino teisėjas Gintautas Būga, Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, išvados viešai paskelbtos vasarį.

„Kadangi teikime teisėjo drausmės pažeidimai buvo susiję su teisėjo procesine veikla, komisija atsisakė iškelti drausmės bylą teisėjui“, – BNS informavo Nacionalinė teismų administracija.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija, atsisakydama iškelti drausmės bylą teisėjui konstatavo, kad teisėjų pareigų vykdymas iš esmės yra susijęs su teisės aiškinimu ir taikymu, kuriuos atliekant galimos ir klaidos.

„Tai yra susiję su teisėjo profesijos esminiu aspektu – sprendimų priėmimu. Teisėjas, kuriam už sprendimo priėmimą grėstų drausminė atsakomybė už klaidos padarymą, ypač dėl vertinamojo pobūdžio atsakomybės sąlygų taikymo (aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas), negalėtų būti nepriklausomas“, – rašoma komisijos sprendime.

Teikime minimos ir 2013 metais priimtos nutartys dėl suėmimo panaikinimo, Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatavo, kad praėjo treji metai, todėl negalima vertinti teisėjo veiksmų.

Priimdamas neskundžiamą nutartį dėl įtariamojo paleidimo į laisvę teisėjas D.Grizickas aiškino turėjęs „pareigą išsiaiškinti teisiškai reikšmingas aplinkybes“.

Iškelti drausmės bylą teisėjui prašė Generalinė prokuratūra.

Iškelti drausmės bylą teisėjui prašė Generalinė prokuratūra.

Teikime buvo nurodyti du atvejai, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas priėmė nutartis, kurios užkirto kelią prokurorams apskųsti kardomųjų priemonių – suėmimo panaikinimą, nors pagal aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką suėmimo paskyrimo, jo termino pratęsimo, panaikinimo klausimus reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso straipsniai, nustatantys specialią šių klausimų sprendimo tvarką.

Prokuratūra sako, kad teisėjas D.Grizickas 2013 metų birželio 11 dieną priėmė nutartį, kuria išsprendė kardomosios priemonės – suėmimo – panaikinimo klausimą nurodydamas, kad ji neskundžiama. Vėliau jis nutartimi atsisakė priimti prokuroro skundą dėl suėmimo panaikinimo.

Nesutikdama su tokia situacija prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Šis teismas liepos 10 dieną D.Grizicko nutartį nepriimti prokuroro skundo panaikino pripažindamas, kad teisėjas netinkamai aiškino ir taikė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Teisėjas D.Grizickas 2017 metų liepos 17 dieną priėmė analogišką 2013 metų birželio 11 dienos nutarčiai sprendimą, paleido įtariamąjį į laisvę, nurodydamas, kad nutartis yra neskundžiama. 2017 metų liepos 21 dienos nutartimi vėl atsisakė priimti prokuroro skundą dėl tokios nutarties.

Vilniaus apygardos teismas šią D.Grizicko nutartį panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Aukštesnysis teismas konstatavo, kad priėmus nutartį panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą – ir įtariamąjį paleisti į laisvę turėjo būti vadovaujamasi specialia tokių procesinių sprendimų apskundimo tvarka, o prokuroras turi teisę dėl tokios nutarties paduoti skundą.

Kreipdamasi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją prokuratūra taip pat atkreipė dėmesį, kad nors ir neteisėta teisėjo D.Grizicko nutartis buvo panaikinta, tačiau teisėjui paleidus įtariamąjį į laisvę pastarasis pasislėpė, šiuo metu paskelbta jo paieška.

Teisėjas nepagrįstai priėmė ir išnagrinėjo įtariamojo skundą, kuris buvo kartotinis.

Prokuratūra taip pat nurodė atvejį, kai teisėjas nepagrįstai priėmė ir išnagrinėjo įtariamojo skundą, kuris buvo kartotinis. Įtariamasis teismui buvo pateikęs skundą, vėliau jį atsiėmė, tačiau vėliau dar kartą pateikė analogiško turinio skundą. 2016 metų gruodžio 5 dienos nutartimi teisėjas skundą išnagrinėjo iš esmės.

Vilniaus apygardos teismas 2016 metų gruodžio 19 dieną panaikino D.Grizicko nutartį, konstatuodamas, kad teisėjas nepagrįstai išnagrinėjo įtariamojo skundą. Šis teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjo valios ignoravimas sukuria precedentą, pagal kurį asmuo gali reikalauti jo skundą nagrinėti neribotą skaičių, kol bus pasiektas pageidaujamas rezultatas.

Dėl kartotinio įtariamojo skundo priėmimo ir išnagrinėjimo teisėjas paaiškino, kad tuo metu integruota baudžiamojo proceso sistema (IBPS), per kurią buvo gaunami skundai, veikė taip, kad eilinis ikiteisminio tyrimo teisėjas neturėjo prieigos matyti kitų ikiteisminio tyrimo teisėjų išnagrinėtų ar paliktų nenagrinėti skundų turinio, o prokuratūros pateiktoje medžiagoje Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto 2016 metų lapkričio 2 dienos skundo, kuris, kaip vėliau nustatė apygardos teismas, savo turiniu buvo identiškas teisėjo išnagrinėtam skundui, nebuvo.

Prokuratūra mano, kad D.Grizickas pažeidė Teisėjų etikos ir drausmės kodekse įtvirtintą pareigingumo principą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas, atlikęs teikime nurodytų aplinkybių tyrimą, pripažino, kad prokurorų nurodyta informacija teisinga.Tačiau konstatuota, kad teismo administracija neturi teisės peržiūrėti teisėjų procesinių sprendimų, veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, nes tai būtų kišimasis į teisingumo vykdymą ir pažeistų teismų ir teisėjų nepriklausomumą.

43 metų D.Grizickas 1999 metais Vilniaus universitete įgijo teisininko kvalifikaciją, 1995–1999 metais jis dirbo Vilniaus apygardos teisme posėdžių sekretoriumi, inspektoriumi, konsultantu, laikinai ėjo teismo pirmininko patarėjo pareigas. 1999-2011 metais D.Grizickas dirbo teisėjo padėjėju Aukščiausiajame Teisme, nuo 2011 metų dirba Vilniaus miesto apylinkės teisme.