Komentuoja veterinaras
Neseniai viena „Facebook“ vartotoja pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame dr. Joeliu Wallachu pristatomas vyras kažkokiai auditorijai pasakoja apie Alzheimerio ligą ir jos atsiradimą.
Greta ji trumpai persakė jo žodžius: „Alzheimeris yra gydytojų SUKELTA liga!!!
Prieš daugiau nei 40 metų to net nepasitaikė!!! Ir dabar tai yra #4 (Nr. 4 – red. past.) vyresnių nei 65 metų žmonių žudikas JAV!
Kas yra Alzheimerio liga? Na, dingsta jūsų smegenų izoliacija, mielinas!!! Iš ko pagamintas mielinas? Jis pagamintas iš CHOLESTEROLIO!!!
Jei laikotės mažo cholesterolio kiekio dietos arba vartojate vaistus nuo cholesterolio, tai greičiausias būdas susirgti Alzheimerio liga.“
Vyras įraše aiškina, kad Alzheimerio liga yra nauja, o pagrindinė jos priežastis yra cholesterolį ribojanti dieta ir cholesterolio kiekį mažinantys vaistai.
Šis vaizdo įrašas paimtas iš „TikTok“. Jis paskelbtas platformos paskyroje, kur galima rasti ir daugiau J.Wallacho vaizdo įrašų, kuriuose jis dalijasi įvairia informacija.
Čia pateikiama ir daugiau „medicininių“ patarimų, bet dauguma jų galima priskirti paprasčiausioms sąmokslo teorijoms ir melagienoms, neturinčioms jokio mokslinio pagrindo.
Vaizdo įraše kalbantis J.Wallachas turi veterinarijos gydytojo išsilavinimą, taip pat skelbiasi esąs gydytojas natūropatas, autorius ir dėstytojas. Natūropatija yra gydymas natūraliais metodais, neįskaitant vaistų ir chirurgijos.
Alzheimerio liga – progresuojanti neurodegeneracinė galvos smegenų liga, kurios metu plonėja ir nyksta nervų skaidulų jungtys, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai bei sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai.
Alzheimerio liga – labiausiai paplitusi demencijos rūšis, tačiau mokslininkai dar ne iki galo supranta, kas ją sukelia.
Tai yra neurologinis susirgimas. Kiek J.Wallachas kompetentingas neurologijoje, kad galėtų patikimai analizuoti šią ligą, jo tinklalapyje nenurodyta.
Koks iš tiesų tai susirgimas?
Teiginys, kad Alzheimerio liga yra nauja ir ją sukelia žemas cholesterolio lygis, yra neteisingas. Jis prieštarauja dabartiniams moksliniams įrodymams apie cholesterolio įtaką šiam susirgimui.
Demencijos atvejų buvo užfiksuota jau seniai. Kadangi ši liga susijusi su senėjimu, jos atvejų ėmė daugėti ilgėjant žmogaus gyvenimo trukmei.
Sveiko žmogaus smegenys yra sudarytos iš dešimčių milijonų neuronų, kurie apdoroja ir perduoda informaciją elektriniais bei cheminiais signalais.
Tokiu būdu jie siunčia pranešimus tarp skirtingų smegenų dalių ir iš smegenų į kūno raumenis bei organus. Alzheimerio liga šį neuronų tarpusavio ryšį sutrikdo, todėl jie nebeatlieka savo funkcijų ir žūsta.
Alzheimerio liga – labiausiai paplitusi demencijos rūšis, tačiau mokslininkai dar ne iki galo supranta, kas ją sukelia. Tikima, kad yra ne viena jos priežastis.
Geriausiai žinomas rizikos veiksnys – amžius. Mokslininkai svarsto, kad kitas gali būti genetika, nors tai vis dar nėra įrodyta.
Keli dideli ilgalaikiai tyrimai atskleidė, kad pakankamas fizinis aktyvumas, tinkama mityba, ribotas alkoholio vartojimas ir nerūkymas gali padėti sumažinti susirgimo riziką.
2020 m. Alzheimerio liga kamavo net 5,8 mln. amerikiečių.
Alzheimerio ligos atradimas
Ši liga buvo atrasta prieš daugiau nei šimtą metų, tačiau tai dar nereiškia, kad ji neegzistavo seniau.
1906 m. klinikinis psichiatras ir neuroanatomas vokietis Aloisas Alzheimeris psichiatrų susirinkime pranešė apie kurį laiką stebėtą 50-metę moterį.
Ją medikas stebėjo nuo pat hospitalizavimo pradžios, nes buvo pasireiškusi paranoja, progresuojantys miego ir atminties sutrikimai, agresijos ir sumišimo požymiai. Moteris mirė po penkerių metų.
A.Alzheimerio ataskaitoje buvo nurodyti tam tikri požymiai, kurie buvo pirmasis žingsnis iki naujos ligos atradimo.
Skrodimo metu buvo nustatyta, kad moters smegenų žievė, t. y. išorinis smegenų sluoksnis, buvo plonesnė nei įprasta, o už neuronų ribų buvo susidariusios nenormalios nuosėdos, vadinamos senatvinėmis plokštelėmis.
Tačiau tuo metu A.Alzheimerio tyrimas nesulaukė daug dėmesio. Tik kai kiti gydytojai ėmė pranešti apie panašius atvejus, psichiatras Emilis Kraepelinas 1910 m. išleistame „Psichiatrijos sąvade“ pavartojo terminą „Alzheimerio liga“.
Po kelerių metų vokiečių psichiatras paskelbė apie dar tris šios ligos atvejus, vėliau – dar vieną, kuris galiausiai pasirodė esantis kita to paties proceso stadija.
Vėlesni tyrimai parodė, kad A.Alzheimerio rastos plokštelės ir susipainiojimai yra šios ligos požymiai, atsirandantys dėl nenormalaus baltymų kaupimosi neuronų išorėje bei viduje. Bet vis dar nėra aišku, ar šie pokyčiai yra ligos sukėlėjai, ar pasekmė.
Tyrimai neatskleidė ryšio su cholesteroliu
2012 m. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) atnaujino statinų – cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų – saugumo etiketę, įtraukdami į ją galimą šalutinį poveikį kognityviniams gebėjimams. Tai padaryta gavus retų pranešimų apie atminties praradimą ir sumišimą.
Nors FDA patikslino, kad šie reiškiniai paprastai nebuvo rimti ir išnykdavo nustojus vartoti vaistus, atnaujinus informaciją kai kurie žmonės susirūpino, kad statinai gali padidinti demencijos ir Alzheimerio ligos riziką.
2019 m. Amerikos širdies asociacija išleido mokslinį pareiškimą, kuriame teigiama, kad nėra įrodymų apie priežastinį ryšį tarp užmaršumo ar sumišimo ir statinų vartojimo.
Dideli klinikiniai tyrimai, kurių metu buvo vertinama žmonių, vartojančių statinus ir kitus cholesterolio kiekį kraujyje mažinančius vaistus, taip pat neparodė jų ryšio su demencija.
Cholesterolis gali padidinti riziką
Priešingai J.Wallacho teiginiui, kad cholesterolio turtinga mityba užkerta kelią Alzheimerio ligai, atsiranda vis daugiau įrodymų, kad didelis jo kiekis kraujyje gali net padidinti riziką susirgti demencija vėlesniame amžiuje.
Nepaisant visko, mūsų supratimas apie ryšį tarp cholesterolio kiekio kraujyje ir Alzheimerio ligos vis dar yra ribotas, bet tobulėjantis.
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad Alzheimerio liga prieš 40 metų neegzistavo ir kad ją sukelia vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje. Šie teiginiai prieštarauja mokslinių tyrimų rezultatams, o ligos atvejai buvo žinomi jau labai seniai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.