Komentatoriai ne tik baisėjosi, bet ir aiškino procesą
2 minučių vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas šis „eksperimentas“, pirmos šių metų dienos vakarą pasirodė „Facebook“. Prie jo parašyta „Tik neleiskit savo vaikams valgyti sniego! Cheminis sniegas Visagine... SUGALVOJO KAIP APNUODYTI ŽMONES IR NURAŠYTI VISKĄ ANT NEEGZISTUOJANČIO KOLONIJOS VIRUSO!“
Įraše matyti, kaip vyras nuo žemės paima sniego, suspaudžia jį į gniūžtę ir pradeda kaitinti paprastu žiebtuvėliu, kokiu pridegamos cigaretės. Nors liepsna laižo kietai suspaustą sniegą, jis išties netirpsta, bet po kurio laiko truputį aprūksta. „Matyti ten tokie lašeliai, plastiko, išdega, va ta juoda bjaurastis dvokia plastiku, grynu plastiku. Iš kur ten plastiko kvapas, jei įprastos dujos žiebtuvėlyje niekuo nedvokia?“ – rusiškai pasakoja balsas už kadro.
Šis sniegas esą neįprastos struktūros – smulkus, lyg sudarytas iš smulkių grūdelių, o snaigės – ne taisyklingos šešiakampės struktūros. „Galiu pagal pojūtį apibūdinti – grynai intuityviai, sniegas kažkoks ne toks. Tai – Lietuva, Visaginas“, – prideda vyras.
Čia bemaž tris dešimtmečius veikė Ignalinos atominė elektrinė, jos uždarymo procesas dar nėra pasibaigęs. Bet filmuke nedaroma prielaida, kad sniegą galėtų užteršti chemikalai iš jėgainės. Iš prierašo reikėtų suprasti, esą taip kažkas bando pakenkti gyventojų sveikatai ir dėl to apkaltinti COVID-19.
Ne vieną pamatytas vaizdas, kuriuo pasidalijo daugiau nei 400 žmonių, išgąsdino. „Kad čipsai ir cola cheminiai žinojau, bet sniegas!“, „Ar nebus taip, kad žiemos nėra, ją sunaikino, norėdami paskelbti globalistai atšilimą, o dabar kažkas bando įsikišti į ją. Tikrai čia nežemiškos technologijos“, – svarstė komentatoriai (kalba netaisyta – red. past.).
Diskusija kone iškart pasisuko COVID-19 link. Komentatoriai ėmė aiškinti, esą virusas sklinda per užkrėstus testus, purškiamas per orą, bet labiausiai sergančiųjų tariamai daugėja dėl nekokybiškų testų.
Tačiau ne vienas panūdo patikrinti, ar išties sniego gniūžtės netirpsta: „Aš bandžiau ką tik namie ant dujinės viryklės, tai neaprūko“, „Aš padeginau sušalusį sniegą iš savo šaldymo kameros. Gavau tą patį! Tai kaip ten, kokius kas chemtreilus leidžia mano kameroje?“.
Viena komentatorė paaiškino, kad plastikas sniege – su lietumi ir sniegu „nuplaunamos“ taršos dalelės iš atmosferos, kita – kad suodžius palieka nesudegęs butanas – dujos, kuriomis pripildomi žiebtuvėliai. Įrašo žiūrovai taip pat paaiškino, kad gniūžtė netirpsta, nes nepakanka žiebtuvėlio ugnies energijos.
Tirpsta, tik nevarva
Panašius eksperimentus jau yra darę nemažai žmonių (vienas ir vienas pavyzdys), Kai prieš septynerius metus žmonės ėmė aiškinti, jog virš Atlantos (JAV) iškritusi balta puri medžiaga nebuvo sniegas, kai kurie griebėsi sąmokslo teorijų apie chemtrailus, mintis keičiančius chemikalus ar jas kontroliuojančius nanobotus.
Viskas prasidėjo nuo to, kad Atlantą užgriuvo sniego audra. Nors jo iškrito vos 5 cm, bet dėl įvairių priežasčių tai sukėlė nemažai chaoso ir paralyžiavo miestą. Džiaugdamiesi šiuo gamtos reiškiniu, žmonės ėmė lipdyti senius besmegenius. Kažkam kilo mintis prikišti žibintuvėlį prie sniego gniūžtės. Nors tikėtumeisi priešingai, sniegas netirpo ir vandens lašai nevarvėjo žemyn! Lyg jau tai nebūtų keista, ant sniego liko suodžių.
Apie tai perskaitęs Kolorado valstijos gyventojas padarė tą patį ir užfiksavo, kaip sniegui tirpstant aplink esantis sniegas sugeria tirpsmo vandenį. Štai kodėl tirpstančios sniego gniūžtės paprastai nepamatysi – ji virsta į patižusio sniego gniūžtę. Šio amerikiečio žodžiais, tvirtinimai, esą šildomas sniegas netirpsta, yra klasikiniai šališki patvirtinimai. Mat eksperimentuotojai atlieka tik dalį testo, jis leido sniego gniūžtei visiškai ištirpti.
Kai kas teoriją apie keistą arba netikrą sniegą bandė pagrįsti tirpdydamas ledą iš šaldiklio. Šildomas liepsna jis išties tirpsta, mat nėra toks porėtas kaip sniegas ir negali sugerti vandens lyg kempinė ar popierinė servetėlė.
Šis procesas vadinamas sublimacija, o JAV geologinių tyrimų tarnyba jį apibūdina kaip „medžiagos kietos ir dujinės būklės fazių susiliejimas, praleidžiant skystą fazę“. Panašus procesas vyksta, kai augalai siurbia vandenį iš dirvožemio ir siunčia jį aukštyn be jokio variklio.
Sniegas pajuoduoja ne dėl jame paslėpto plastiko, o dėl nesudegusių dujų iš žiebtuvėlio. Deginamas butanas, kitaip tariant, angliavandenilis, kurio molekulės sudarytos iš anglies ir vandenilio, šie reaguoja su ore esančiu deguonimi ir formuoja naujas molekules. Idealaus degimo atveju turėtų likti tik anglies dvideginis ir vanduo. Tačiau sudega ne viskas – anglies molekulės yra degimo proceso likutis, matomas ant sniego. Šiuose video visą procesą detaliai paaiškina meteorologas Mike’as Stone’as.
Be to, nors moksliškai įrodyta, kad atmosferoje esama taršos dalelių, ypač labiau užterštose vietovėse, bet tai neturi nieko bendro su kvapu, kuris jaučiamas ilgiau kaitinant sniegą. Kvapą skleidžia butanas iš žiebtuvėlio.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
