Po vyriausybės posėdžio teisingumo ministras Juozas Bernatonis neslėpė susierzinimo ir į ilgus išvedžiojimus nesileido.
„Plačiau komentuoti nenorėčiau, nes mano mintys yra iškraipomos ir traktuojamos ne taip, kaip pasakau. Jeigu aš kalbu apie statistiką, tai nereiškia, kad aš kalbu apie tam tikrą požiūrį“, – sakė J. Bernatonis.
Tačiau birželio 3-ąją jis kalbėjo ne apie „sausą“ statistiką, o apie konkrečią žmonių grupę Lietuvoje: „Tos pačios lyties partnerystės, manau, yra tik atskiri atvejai. [...] Manau, kad daugiau yra propagandos negu tų porų.“
Už šiuos žodžius politikui surengtas atkirtis: vienoje iš konferencijų J. Bernatoniui skaitant pranešimą, iškeltos vaivorykštės spalvų vėliavėlės ir plakatai, kad homoseksualai nėra „propaganda“, „atskiri atvejai“, o žmonės. Taip siekta priminti, kad toks seksualinių mažumų nužmoginimas tinka Rusijos vadovui, o ne demokratinės Lietuvos teisingumo ministrui.
Teisingumo ministerija teigia, kad vyriausybei svarstyti teikė du Civilinio kodekso pataisų variantus. Vienas jų derintas su Vyskupų konferencija. Vyriausybė pritarė variantui, kuris, pasak J. Bernatonio, su Bažnyčia nebuvo derintas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė negalinti komentuoti šių projektų, tačiau kilusią sumaištį vertino griežtai: „Įstatymo dar nemačiau. [...] Kai gausiu, tuomet ir pasižiūrėsiu, nes dabar šiame įstatymo projekte yra daug lingvistinio ir dalykinio jovalo. Tikrai sunku komentuoti.“
Vyriausybės patvirtintas variantas reglamentuoja vyro ir moters partnerystę, jis jau keliauja į Seimą. Tačiau vyriausybę aplenkė grupė parlamentarų iš Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų frakcijų. Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė sako, kad tokiam žingsniui ryžtasi, nes vyriausybė pustrečių metų vilkina savo pažadą reglamentuoti nesantuokinį šeimų gyvenimą. Partnerystė įtvirtinta dar 2000 m. priimtame Civiliniame kodekse, tačiau realiai neveikia. Pastarųjų pataisų iniciatoriai neišskiria ir seksualinių mažumų.
„Pateiktas projektas yra neutralus seksualinės orientacijos požiūriu, nes ten nėra pasakyta, kad partnerystę gali sudaryti tik vyras ir moteris. Ir tai turbūt pagrindinis skirtumas lyginant su tuo, ką pateikė J. Bernatonis. Dalies Lietuvos piliečių išskyrimas ir marginalizavimas yra akivaizdžiausias pažeidimas“, – teigia D. Kuodytė.
Teisingumo ministerija teigia, kad vyriausybei svarstyti teikė du Civilinio kodekso pataisų variantus
Vilniaus universiteto privatinės teisės profesorius Vytautas Mizaras pabrėžia, kad seksualinės mažumos turi ne tik teisę į valstybės apsaugą, bet ir pareigas valstybei, kaip ir susituokusios poros, pavyzdžiui, deklaruoti bendrą turtą ir pajamas, viešuosius ir privačius interesus užimant tam tikras pareigas, taip pat sudarant sandorius ir kt.
„Vieną kartą turime pabėgti nuo tokio psichologinio emocionalaus požiūrio į šitą problemą, susėsti ir labai racionaliai pergalvoti, susidėlioti visus taškus. Tuomet matytume, kad suteikdami teisinį saugumą, mes išspręstume teisių ir pareigų balanso [problemas] nediskriminuodami ir lygia teise traktuodami įvairias šeimas. [...] Socialiniame gyvenime tokios [homoseksualų] šeimos egzistuoja ir jos susiduria su įvairiomis problemomis“, – sako V. Mizaras.
Teisingumo ministras aiškina, kad vyriausybė nesiryžo įteisinti homoseksualų partnerystės, nes tai esą galėtų kirstis su Konstitucija.
„Tuo klausimu yra labai aiškus Konstitucinio Teismo išaiškinimas šeimos sampratos, kuri yra Konstitucijoje, ir mes negalime siūlyti projektų, kurie prieštarautų Konstitucijai“, – tvirtina J. Bernatonis. Vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų profesorius Vytautas Sinkevičius ragina politikus liautis ginčytis, patikslinti 38-ąjį Konstitucijos straipsnį, kuris apibrėžia šeimos ir santuokos sampratą.
„Rengiant Konstituciją santuoka, jos sąvokos buvo siejamos su sąjunga tarp vyro ir moters, bet ne sąjunga tarp tos pačios lyties asmenų. Todėl bandymas sudaryti prielaidą, kad per kažkokius kitus institutus tos pačios lyties asmenų sąjunga būtų prilyginta šeimai ar panašiai, prieštarautų Konstitucijai“, – teigia V. Sinkevičius.
Ne pirmus metus pasisakantis žmogaus teisių klausimais profesorius V. Mizaras abejoja politikų ryžtingumu: „Aš tuo netikiu, nes kol kas politikai net neturi drąsos ir politinės valios sureguliuoti skirtingos lyties asmenų partnerysčių.“
Profesorius V. Mizaras, ko gero, teisus. Pernai Notarų rūmų užsakymu atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 79 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimui. Teigiamai vertina 5 proc., gal būt teigiamai 10 proc., 6 neturi nuomonės.
Vienos lyties asmenų partnerystė įteisinta Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Nyderlanduose, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, o Estijoje įsiteisės nuo 2016 metų. Draudžiama Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Italijoje, Graikijoje.
Tos pačios lyties asmenų santuoka leidžiama Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje, po dvejų metų ir Suomijoje.