Ministrų kabineto posėdyje sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl siūloma nukelti sprendimą, yra paskutiniu metu gautos Vyskupų konferencijos pastabos.
Dvasininkų rašte nurodoma, kad įstatyme donoro sąvoka apibrėžiama plačiau nei direktyva, kurią siekiama įgyvendinti pakeitimais.
„Projekte per plačiai yra nustatoma sąvoka “donoras„, įtraukiant sąvoką, kurios įgyvendinamoji direktyva nenumato. Direktyva apima tik organų kategoriją, tačiau Projekte numatyta įtraukti ir audinius, ir ląsteles. Tai – perteklinis reguliavimas nepagrįstai išplečiantis donorystės sąvoką (...). Ląstelių ir audinių vienodas teisinis reguliavimas kartu su organų donoryste gali sukelti moralinių problemų, susijusių su embrionų kamieninėmis ląstelėmis“, – sakoma Vyskupų konferencijos rašte.
Projektas, kurį Vyriausybė planuoja teikti svarstyti Seimui, donorą apibūdina kaip gyvą arba mirusį žmogų, iš kurio donorystės ir transplantacijos proceso metu paimami audiniai, ląstelės, organai. Įstatyme taip pat numatoma, kad šis dokumentas nereglamentuoja spermos, kiaušialąsčių, embrionų ar embriono ląstelių, vaisiaus ląstelių ar audinių (išskyrus amniono membraną po gimdymo) donorystės.
Projektu siūloma įteisinti, kad asmenys sutikimus tapti donorais galėtų išreikšti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir internetu. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, tai gerokai palengvintų asmenų valios išreiškimą audinių, ląstelių, organų donorystės klausimu.
Be to, numatoma įteisinti porinę donorystę leidžiant persodinti ne tik artimo giminaičio ar sutuoktinio organus.
Porinė donorystė – tai dviejų porų pasikeitimas donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, recipientui, o antrosios poros donoro organas tinka pirmosios poros recipientui.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad neregeneruojančias kūno dalis leidžiama imti tik iš suaugusio giminaičio arba sutuoktinio.
Anot Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės Astos Kubilienės, iš neregeneruojančių kūno dalių dažniausiai persodinami inkstai, rečiau – kepenų dalis. Tuo metu regeneruojantys organai, pavyzdžiui, kaulų čiulpai, gali būti persodinami ne tik artimiesiems.
