Šis klausimas nėra teorinis. Dešimtmečius Lietuvos beisbolo žaidėjai ne tik treniruodavosi, bet ir užsienio komandas priimdavo šioje pievoje. Čia ne kartą žaidė ir beisbolo komandos iš JAV. Galima tik įsivaizduoti, kokį įspūdį tokios sąlygos darė užsienio sportininkams.
Bet dar didesnį įspūdį jiems darė šiame „bulvių lauke“ besitreniruojančių lietuvių pasiekimai. Lietuva sugebėjo pasauliniame reitinge aplenkti puikius aikštynus turinčią Lenkiją, Suomiją, Izraelį. Čia mes lenkiame ir kaimynus latvius, estus, baltarusius. Lietuvos jauniai šiemet septinti Europoje. Galbūt, paskutinį kartą, nes labai greitai Lietuvos beisbolo rinktinės tiesiog nebeturės kur treniruotis ir žaisti.
Sunkiai suvokiama situacija
Gerų rezultatų Lietuvos beisbolininkai pasiekdavo nepaisant to, kad pagrindinėje šalies aikštėje jiems net nebuvo leista pasistatyti tvorelės. Čia pat lauke jie persirenginėdavo, čia pat miškelyje atlikdavo gamtinius reikalus. Taip pat ir vaikai, kuriuos į treniruotes veždavo tėvai.
Apie baisias šio sporto šakos sąlygas rašyta ne kartą, bet nei buvusi, nei dabartinė sostinės valdžia pagalbos rankos taip ir neištiesė. Maža to, šiemet pranešta, kad vietoje, kur vykdavo beisbolo varžybos, netrukus iškils verslo centras.
Po daug metų užsitęsusių teisinių ginčų čia iškils 100 mln. eurų vertės 65 000 kvadratinių metrų biurų kompleksas „Business Garden Vilnius“. Šį projektą įgyvendina nekilnojamojo turto bendrovė „Vastint Lithuania“.
Beisbolo žaidėjams pranešta, kad jie turi kraustytis, bet niekas nepasako – kur. „Tai buvo vienintelė vieta, kurioje turėjome metiko kalniuką ir kurioje buvo galima žaisti beisbolą. Visas rungtynes, net ir tarptautines žaidėme tik ten.
Mes esame tokioje situacijoje, kad mums tiktų bet koks variantas. Bėda tik ta, kad jei plotas bus užmiestyje, vyrai treniruotis nuvažiuos, bet vaikai ne. Mums vis pažadama tai viena vieta, tai kita, bet niekas iš vietos nejuda.
Viskas keliauja iš stalčiaus į stalčių. Mes neturime žmonių, kurie mums savivaldybėje padėtų tvarkyti klausimus. Kai einame kalbėtis, mums šneka labai gražiai, bet tai darbais nevirsta“, – 15min sakė Lietuvos beisbolo asociacijos vadovas Žilvinas Vodzinskas.
Beisbolo treneris Virmidas Neverauskas, kurio auklėtiniai skina įspūdingas pergales, situaciją vadina absurdiška. Valstybės skiriamos paramos nepakanka net žaidėjus nuvežti į tarptautinius čempionatus. Dalį kelionės išlaidų Lietuvai atstovaujantys sportininkai apmoka iš savo kišenės, tačiau nesiskundžia. Bėda, kad neturint nei vienos treniruočių ir varžybų aikštės, net ir šie valstybės skiriami pinigai olimpinei sporto šakai nepadės.
Vertinami užsienyje, bet ne Lietuvoje
„Visų sporto šakų sąlygos Lietuvoje gerėja. Tuo tarpu mes žaidžiame bulvių lauke ir jį iš mūsų atima be jokių pažadų mus perkelti kitur. Pasiekėme įspūdingų rezultatų. Dešimt metų iš eilės mano auklėtiniai pakliūdavo į Europos jaunųjų talentų 50-tuką. Mano sūnus šiuo metu per žingsnį nuo MLB (Major League Baseball).
Lietuva beisbole 38-a pasaulyje, 12-a Europoje. Šiais metais mūsų jauniai yra septinti Europoje. Virš mūsų tik gilias beisbolo tradicijas turinčios didžiosios šalys – Italija, Ispanija, Nyderlandai, Vokietija.
Mes turime visų amžių rinktines. 12, 15, 18 metų, jaunimo, vyrų. Yra Lietuvos beisbolo asociacija, kurioje šiuo metu yra 13 klubų. Trečdalis iš jų jau sustabdė aktyvią veiklą, nes nėra sąlygų. Entuziazmas tiesiog gęsta.
Nieko nuostabaus. Pažiūrėkite, kaip mes treniruojamės. Tėvai atveža savo vaikus. Klausia, kur jie persirengs prieš ir po treniruotės? Sakau, kad viskas vyks čia, lauke. Tualetas taip pat greta esančiame miške. Noras vesti vaikus iš karto dingsta. Ar jūs, kaip tėvas, mąstytumėte kitaip?“, – pasakojo treneris.
Pasak jo, žiemą treniruotis sąlygos žymiai geresnės: „Esame „Sportimoje“ įsirengę patalpas, kur treniruojamės tik mes. Ten yra mušimo narvai, bet ten mokomės tik smūgiavimo ir kitų techninių elementų. Žaisti galime tik lauke.
Tarptautinėms varžyboms ruošiamės šioje pievoje. Čia priimame ir užsienio komandas. Kartais vykstame treniruotis į užsienį. Pavyzdžiui, su vyru rinktine važiavome ruoštis dviem savaitėms į Čekiją. Ten bazės puikios, pragyvenimas nėra brangus.
Dabar nežinau, ką mes darysime be aikštės. Eisim beisbolą žaisti į aikštę prie savivaldybės.“
Rekreacinė zona tapo komercine
Būtent V.Neverausko dėka Lietuvos beisbolininkai turėjo galimybę žaisti Vilniuje.
„Savo laiku buvo „Panerio“ sporto klubas. Jam vadovavo futbolininkas Stasys Danisevičius. Šis klubas mus priglaudė. Mes galėjome kartu treniruotis. Kreipėmės į savivaldybę ir mums buvo skirtas šitas sklypas. Jis buvo rekreacinės paskirties.
Vėliau atsiskyrėme. Taip norėjo futbolo klubo vadovai. Toliau treniravomės kartu. Praėjo metai, mums tiesiog buvo pasakyta, kad žemė kažkam perleista ir toliau treniruotis mes negalime.
Šis sklypas keliavo per dešimtis rankų, bet mus saugojo tai, kad čia yra rekreacinė zona. Apsukrūs verslininkai rado, kaip tai apeiti. Buvo sukalti kuoliukai ir paaiškinta, kad čia stadiono pamatai, todėl žemės paskirtį reikia keisti į komercinę.
Dėl to kilo ginčas ir bylinėjimasis tęsėsi gal dešimt metų. Visą tą laiką mes čia treniravomės. Dabar matome, kad jau paruoštos vizualizacijos, kaip šiame sklype atrodys pastatai. Susitikime vicemeras Linas Kvedaravičius mums aiškiai pasakė, kad mes iš čia turime kraustytis. Su juo ir meru susitikome pavasarį.
Mums buvo pasiūlytas stadionas Naujojoje Vilnioje, bet su sąlyga, kad mes už 300 tūkst. eurų nusipirksime 50 proc. dabar jį valdančios bendrovės akcijų. Mums tokia suma yra neįkandama. Juo labiau, kad tektų pirkti akcijas su neaiškiomis skolomis. Atsisakėme ir nuo to laiko viskas užstrigę.
Mes nesuprantame situacijos. Pavyzdžiui, regbininkams atimdami stadioną Vingio parke pasiūlė kitą Baltupiuose. Mums niekas to nesiūlė. Kalbama nebent apie galimybę dalyvauti konkurse ir siūlyti didžiausią kainą. Mes negalime konkuruoti su verslu ar, pavyzdžiui, su Futbolo federacija. Mes nesame tokie turtingi“, – pasakojo V.Neverauskas.
Finansavimą skirtų užsienio fondai
Treneris įsitikinęs, kad gavus lopinėlį žemės beisbolo stadiono statybą paremtų užsienio fondai, tačiau šiuo metu klausimas aklavietėje.
„Mes galime pretenduoti į MLB fondo paramą, nes ne pirmus metus rodome gerus rezultatus.
Stadionui pinigų mes gautume, esu apie tai kalbėjęs, bet tokie fondai niekada neskirs pinigų žemei pirkti. Tai turi būti valstybės prioritetas prisidėti prie sporto populiarinimo. Mes gi ne verslą darom. Mes populiariname šį žaidimą, bet kartu sprendžiame ir visuomenės problemas.
Tokios situacijos suprasti neįmanoma. Valstybė mums skiria kažkiek pinigų tarptautinėms varžyboms, mes iki šiol ten labai gerai pasirodydavome, bet dabar net neturėsime, kur joms ruoštis“, – stebėjosi V.Neverauskas.
Iš stalčiaus į stalčių
Lietuvos beisbolo asociacijos vadovas Ž.Vodzinskas entuziazmu taip pat netrykšta. Jis prisimena, kad prieš daugiau nei du dešimtmečius Vyriausybės nutarimu beisbolo aikštei buvo skirtas sklypas Žirmūnuose, tačiau jis taip ir nebuvo suteiktas.
„Su savivaldybe kalbamės, tačiau tas klausimas tempiasi labai ilgai. Aš net viešai apie tai kalbėti bijau. Jeigu mums kas nors siūloma, turime dalyvauti viešajame konkurse. Mes nesame pajėgūs finansiškai juos laimėti.
O žaisti turime dabar. Laukti metų metus negalime. Mums vis pažadama tai viena vieta, tai kita, bet niekas iš vietos nejuda“, – teigė Ž.Vodzinskas.
Pasak jo, panaši situacija visoje Lietuvoje: „Prieš keletą metų mes turėjome įsirengę neblogą stadioną Utenoje. Jis buvo įrengtas hipodrome. Po rekonstrukcijos mes hipodromui tapome neįdomūs.
Kita vertus, išmesti mūsų irgi nenorima, nes tada tektų mokėti žemės mokestį. Utenos klubas trišalę sutartį pasirašė, jie formaliai aikštę turi, bet žaisti joje jiems neleidžiama. Prisigalvojama papildomų reikalavimų, mokesčių, kurių klubas nepajėgus mokėti. Dabar Utenos komanda žaidžia tik išvykose.
Kaune beisbolo klubui buvo skirta žemė. Jie įsirengė aikštę, pasisėjo žolę, atėjo savivaldybės raštas, kad žemė bus atiduota kitiems ir jie turi iš jos kraustytis. Dabar klubas glaudžiasi futbolo stadione. Ten situacija dar prastesnė nei Vilniuje.
Kitur situacija analogiška. Radviliškio klubas glaudžiasi, kur papuola. Druskininkuose žaidžia visiškai nepritaikytame stadione. Tiesiog yra vaikų, kurie treniruojasi.
Galvojome net nusipirkti kur nors žemės ūkio paskirties žemės nebrangiai užmiestyje, pakeisti jos paskirtį į rekreacinę ir turėti aikštę. Kitų šansų nematom, nes Vilniuje mums ir dabartinis meras, ir buvęs sako, kad vietos nėra. Bėda, kad ten vaikai treniruotis nevažinės.
Šiuo metu situacija kritinė. Tiesiog neturime kur žaisti. Buvo minčių klubams nusipirkti žemės Ukmergėje ir bendrai įsirengti aikštę, bet tai ateities planai. Jiems reikia ir pinigų, ir laiko. Be to, aikštės Vilniuje problemos tai vis tiek nesprendžia.“
Siūlo dalyvauti konkurse
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis 15min priminė, kad vieta aikštei buvo skirta prie Valakupių tilto Žirmūnuose, bet kilus vietos gyventojų pasipriešinimui, ten įrenginėti beisbolo stadiono neleista.
Po to jis išvardino, kaip gerai dirba Vilniaus valdžia: „Pastaruoju metu Vilniaus miesto savivaldybė daug dėmesio skiria investuotojų pritraukimui į aikštynus, kurie galėtų būti atnaujinami ir tinkami įvairioms sporto šakoms. Šiemet sutvarkyta dvidešimt sporto aikštelių daugiabučių kiemuose ir prie ugdymo įstaigų, kuriose aktyviai laiką leidžia miestiečiai.
Daugiabučių namų kiemuose ir viešosiose erdvėse esančios krepšinio aikštelės buvo pasirinktos atsižvelgiant į dangos būklę, poreikį, sportuojančių vaikų skaičių pamokų ir laisvalaikiu metu. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė aikštelių prie mokyklų ir viešose erdvėse dangos atnaujinimui skyrė 200 tūkst. eurų. Kitais metais planuojama atnaujinti dar daugiau sostinės sporto aikštelių bei pritaikyti jas sportuojantiems miestiečiams.“
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vedėjas Evaldas Martinka 15min nurodė, kad klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu, bet Lietuvos beisbolo asociacijai dėl aikštės teks dalyvauti konkurse:
„Artimiausiame Tarybos posėdyje bus skelbiamas viešas stadiono Kadriškių gatvėje, Grigiškėse, nuomos konkursas su nustatytomis investavimo ir kitomis naudojimo sąlygomis.
Tame konkurse galės dalyvauti visi norintys ir galintys naudoti stadioną. Panašius viešuosius konkursus dėl investicijų į kelių ugdymo įstaigų stadionus bei sporto aikštynus Vilniaus miesto savivaldybė ketina skelbti ir artimiausiu metu.“
Pasak jo, savivaldybėje taip pat svarstomas Lietuvos beisbolo asociacijos prašymas leisti investuoti į aikštyną ir, jeigu gamtosauginiai reikalavimai netrukdys, savivaldybė ketina skelbti konkursą jo sutvarkymui ir nuomai.
