Po susitikimo su jį kritikuojančia prezidente D.Grybauskaite G.Grina teigė, kad kiekvienas asmuo, kuris turizmo ar verslo tikslais vyksta į Rusiją, iškart gali būti traktuojamas kaip grėsmė.
Mes žinome, kas kur važiuoja, kas kur skrenda, o kas ten nuvažiavus vyksta, čia yra kitas klausimas, ar po to grįžtamasis ryšys yra, – sakė G.Grina.
„Niekas nežino, ką jis ten veikia, niekas nežino, kas su juo kalba. VSD tokių dalykų negali išsiaiškinti. Mes gyvename nežinomumo situacijoje. Mes žinome, kas kur važiuoja, kas kur skrenda, kitas klausimas yra ,kas ten nuvažiavus vyksta, ar po to grįžtamasis ryšys yra“, – po susitikimo, atsakydamas į klausimą apie Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, sakė jis.
G.Grina pabrėžė, kad išduodant leidimą asmeniui dirbti su slapta informacija, negali būti jokių abejonių dėl jo lojalumo valstybei: „Tai reiškia, kad jeigu nesame tikri, kad asmuo neturi nieko bendro su rizikingais dalykais, neišduodame, o jei mes esame įsitikinę, kad viskas gerai, išduodame leidimą. Leidimas nėra asmens teisė jį gauti, leidimas yra valstybės privilegija, kuri yra suteikiama asmeniui.“
Sukritikavo, kad neužkerta kelio pavojams
Pirmadienį D.Grybauskaitė pažėrė dar vieną kritikos saują G.Grinai. Anot prezidentės, departamentas turi ne tik prognozuoti grėsmes, bet ir užkirsti joms kelią. Tuo metu G.Grina sakė, kad VSD trūksta ne tik lėšų, bet ir protų.
Prezidentė įpareigojo VSD vadovą kaip galima aiškiau apie saugumui kylančias grėsmes viešai informuoti visuomenę, – sakė R.Svetikaitė.
Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė po susitikimo sakė, kad 2012 metais priimtas Žvalgybos įstatymas įpareigoja institucijas ne tik prognozuoti ir nustatyti, bet ir šalinti rizikos veiksnius kovojant su grėsmėmis, kurios kyla iš užsienio arba šalies viduje ir gali turėti įtakos visuomeniniams, politiniams ar ekonominiams procesams.
„Aptarta ataskaita rodo, kad departamentas vis dėlto neatlieka visų įstatyme numatytų funkcijų žvalgybos srityje, todėl VSD vadovas turi organizuoti darbą taip, kad būtų vertinami ir šalinami visi valstybės saugumui kylantys rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės“, – D.Grybauskaitės nuomonę perdavė patarėja.
Anot jos, tai ypač svarbu dabar, kai dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje susiduriame su realiomis grėsmėmis mūsų saugumui.
„Prezidentė įpareigojo VSD vadovą kaip galima aiškiau apie saugumui kylančias grėsmes informuoti visuomenę“, – teigė R.Svetikaitė.
Nusikaltimams virtualioje erdvėje trūksta protų
G.Grina žurnalistams aiškino, kad nors VSD finansavimas nėra labai geras, tačiau labiau nei pinigų departamentui reikia gerų darbuotojų.
„Kažkas kažkur įdeda provokacinio pobūdžio pranešimus, kiekvienam iš mūsų visiškai aišku, ką jie reiškia ir kur jie nutaikyti, bet viskas vyksta virtualioje erdvėje. Reikia ne tik piniginių, bet ir protinių resursų“, – teigė G.Grina.
„Kažkas kažkur įdeda provokacinio pobūdžio pranešimus, kiekvienam iš mūsų visiškai aišku, ką jie reiškia ir kur jie nutaikyti, bet viskas vyksta virtualioje erdvėje. Reikia ne tik piniginių, bet ir proto išteklių, kaip su tuo kovoti“, – pabrėžė jis.
G.Grinos įsitikinimu, tokie teiginiai yra pasikėsinimas į Lietuvos teritorinį vientisumą.
„Tokio pobūdžio veikla nėra kažkokia naujiena. Tokie veiksmai yra ateitis, tai bus ne tik informaciniai karai, bet bus siekiama ir politinių tikslų. VSD šiuo klausimu labai domisi pagal savo galimybes“, – pabrėžė jis.
VSD vadovas teigė, kad departamentas to netraktuoja kaip nusikaltimo, jis pradžioje tai mato kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, o vėliau, kai bus išaiškinti tai padarę asmenys, prisidės teisėsauga: „Yra skirtumas tarp VSD ir teisėsaugos institucijų.“
„Negaliu sakyti, kad viską idealiai darome“
Komentuodamas kritiką dėl nepakankamos žvalgybos, G.Grina svarstė, kad galbūt reikėtų perskirstyti turimas lėšas VSD.
„Negaliu sakyti, kad mes viską idealiai darome. Su turimais resursais į grėsmes reaguojame. VSD yra nuolat funkcijas vykdanti institucija, nėra taip, kad šiandien vykdome, rytoj nevykdome. Yra vykdymo gylio klausimas, kalbėjome su prezidente, kad reikia susikoncentruoti į išorės grėsmes", – teigė jis.
VSD vadovas pabrėžė, kad visuomenės informavimas ir jos solidarumas yra labai svarbus dalykas, ypač turint galvoje pastarojo mėnesio situaciją.
Kritikuoti pradėjo paprašyta įrodymų
D.Grybauskaitė prieš kelias dienas pareiškė, kad rengiasi dar kartą reformuoti VSD, nes jis nepateisino jokių jos lūkesčių. Prezidentė apie saugumo departamento reformas prabilo tuomet, kai iš jos buvo pareikalauta įrodyti teiginius, kad Darbo partijos vadovams įtaką daro Kremlius.
D.Grybauskaitė interviu LRT laidai „Teisė žinoti“ savo žodžius apie Kremliaus įtaką Darbo partijos vadovams pakartojo, bet vietoje įrodymų sukritikavo VSD.
„Aš jau esu minėjusi, kad VSD kol kas nepateisina jokių lūkesčių – nei darbu, nei rezultatais. Būtent todėl, kad įsivaizduoja savo darbą tik kaip nereikšmingų ir nesvarbių pažymų su dideliu slaptumo lygiu rašymą“, – laidai „Teisė žinoti“ sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, VSD turėtų aktyviau užsiimti prevenciniu darbu, todėl pribrendo permainos.
VSD generalinis direktorius Gediminas Grina šias pareigas eina nuo 2010 m. balandžio 12 dienos. Prezidentė D.Grybauskaitė naujo VSD vadovo buvo priversta ieškoti po to, kai 2009 m. gruodį iš pareigų pasitraukė VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas. Jis tikino paliekantis šį postą dėl asmeninių priežasčių, tačiau buvo aišku, kad to siekia konservatoriai ir pati D.Grybauskaitė.
G.Grina antradienį nepanoro įvertinti prezidentės išsakytos kritikos, nes tai jau būtų politikavimas. Tačiau VSD direktorius užtikrino, kad į priekaištus žiūri labai ramiai: „Savo misiją manausi atlikęs – dėl žvalgybos reformos. Mano kadencija jau beveik baigiasi – mėnuo į vieną ar kitą pusę man nieko nekeičia.“
Paklaustas, ar neketina į VSD generalinio direktoriaus pareigas pretenduoti antrai kadencijai, G.Grina atsakė lakoniškai: „Labai stipriai turėčiau pagalvoti.“
