„Mes vidinio tyrimo VSD neatliekame, nes jau tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir VSD darbuotojai, manau, aš nežinau, bet manau, kad buvo apklausinėjami pirmi. Spėju, kad aš, kaip direktorius, pats pirmas buvau apklaustas, apklausa truko daugiau kaip tris valandas“, – teigė G.Grina po apsilankymo specialiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje, kuriame kalbama apie teisėsaugos išpuolį prieš žiniasklaidą tyrime dėl neteisėto valstybės paslapties atskleidimo.
VSD vadovas pasakojo buvęs apklaustas savo darbe, jokios kratos nebuvo atliekamos.
– Ar paaiškėjo, iš kur nutekėjo informacija?“ – trečiadienį žurnalistai paklausė G.Grinos.
– Aš tikrai nevykdau tyrimo ir jums nieko negaliu pasakyti. Žinau tiek pat, kiek ir jūs.
– Ar VSD šaltinis, dėl kurio apsaugos, kaip teigėte, pažyma buvo pažymėta grifu „slaptai“, nukentėjo po to, kai informacija buvo paviešinta?
– Šito dalyko negaliu jums pasakyti.
– Ar jūs galite užtikrinti, kad informacija nutekėjo ne iš VSD?
– Užtikrinti niekada negalima, bet aš manau, kad ne iš saugumo.
– Kaip jums pačiam atrodo, ar šiai informacijai patekus į viešumą valstybei yra padaryta žala?
– Tokio pobūdžio žalą, ar ne žalą, dabar yra labai sunku įvertinti. Matyt, ne vieneri metai praeis, kai bus galima kalbėti apie šį klausimą.
Aš manau, kad informacija nutekėjo ne iš saugumo.
– Jums priekaištaujama dėl slaptumo grifo ant to dokumento. Ar buvo verta informaciją žymėti grifu „slaptai“?
– Apie tai kalbėjome Seime visą rytą. Slaptumo grifai yra dedami vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Yra numatyta, kada dedami grifai. Čia yra kiekvieno paslapčių subjekto sprendimo teisė, kur ir kokį grifą deda. (...) Savo paslaptis mes irgi saugome. Mes turime tam pagrindo.
– Koks tas pagrindas?
– Pagrindas yra šaltiniai.
– Ar tie du sakiniai, kurie, VSD vertinimu, sudarė valstybės paslaptį, dėl kurios pažyma buvo pažymėta grifu „slaptai“, pateko į viešąją erdvę?
– Šito aš jums negaliu komentuoti.
– Kiek išvis žmonių turėjo teisę susipažinti su pažyma?
– Tiksliai nepasakysiu, bet yra standartiniai gavėjai. Kaip visada, tas pažymas, kurias rašome, paprastai gauna tie patys asmenys. Jų yra apie dešimt, priklausomai nuo pažymos turinio.
– Kokia atsakomybė gresia tiems, kurie nutekino informaciją?
– Tai priklausys nuo to, kaip bus ištirtas (tiesą pasakius, tai jau yra padaryta, bet dabar negaliu komentuoti) BNS pranešimo turinys. Paaiškės, kai bus leidžiama viešinti šį dalyką.
– Kiek premjero ir prezidentės patarėjų turėjo galimybę skaityti šią pažymą?
– Man sunku suskaičiuoti, nes mes traktuojame šį klausimą, ar žmogus turi teisę susipažinti su slapta informacija, ar ne. Kiekvienas vadovas sprendžia, kiek jo pavaldinių, turinčių leidimą susipažinti su slapta informacija, susipažįsta su ta medžiaga.
– Jeigu tie du sakiniai, kurie gali atskleisti jūsų šaltinį, nepateko į viešąją erdvę, tai tada valstybės paslaptis nėra išviešinta?
– Po tyrimo bus galima kalbėti apie tai.
G.Grina kol kas negali tiksliai atsakyti, ar BNS paskelbtoje informacijoje buvo tie keli sakiniai iš pažymos, dėl kurių ji buvo pažymėta grifu „slaptai“ ir laikyta valstybės paslaptimi.
– Ar jūs pateisinate STT pareigūnų veiksmus, kai jie atliko kratas žurnalistų namuose, tai darė vaikams matant, neleido paskambinti?
– Nenoriu jums dėstyti viešai savo moralinių nuostatų. Kitas dalykas yra pats tyrimas. Aš esu žvalgybos pareigūnas, nesu teisėsaugininkas. Apie teisėsaugos darbą išmanau mažai, tiek pat, kiek jūs. Man labai sunku vertinti, kodėl jie tai daro, kaip jie tai daro, kada daro ir panašiai.
– Kaip manote, ar iš šios istorijos yra ko pasimokyti? Galbūt VSD kada nors padarys viešus pranešimus apie valstybei kylančias grėsmes ir ar to nebuvo galima padaryti šįkart, išbraukus tuos du „kenksmingus“ sakinius?
– Tai labai aktuali tema. Mes apie tai kalbame ten, apačioje (NSGK posėdžiuose – red.past.), ne vieną kartą kalbėjome. Kaip puikiai žinote, mes jau pradėjome skelbti, dukart išleidome viešą ataskaitą. Kiek ji gili, negili – kitas klausimas, bet, sakyčiau, turime tokią intenciją, tokį bandymą. Kiek galime atskleisti paslapčių, tiek pateikiame. Šiemet, manau, ypač detaliai buvo parašyta, kur yra problema Lietuvoje. Čia jau kažkokios smulkmenos, nemanau, kad jos jau labai keičia situaciją. Čia daugiau vidiniai „virtuvės“ klausimai, kaip mes slepiame tą informacijos gavimą. Čia kažkas panašaus, kaip su žurnalistais.
Primename, kad BNS spalio 31 dieną pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, kad Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Po šio pranešimo teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo. Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį, Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai.
Teisėjo įpareigojimą atskleisti informacijos šaltinio paslaptį šią savaitę ketinama apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
