„Savaitėje“ – vienas iš aštuonių, buvęs partijos pirmininkas, o iki pasitraukimo – vicepirmininkas – Gediminas Kirkilas.
– Kaip jaučiatės po tiek metų įvairiose partijose tapęs laisvu, nepartiniu?
– Jaučiuosi labai gerai. Kaip žmogus, kuris turi tokią galimybę pasijusti laisvu, kai atsiranda, bent jau teoriškai, daugybė pasirinkimų, jausmas labai geras.
– Bet ką reiškia ta laisvė? Jūs visą laiką po atkurtos nepriklausomybės patekdavote į Seimą tik pagal sąrašą, daugiamandatėje, tai reiškia ne be partijos pagalbos, tai dabar ta laisvė gali apkarsti? Kaip jūs įsivaizduojate savo partinę karjerą?
– Aš turiu labai daug variantų.
– Nagi, pasidalinkite.
– Nelabai dar norėčiau pasidalinti.
– Kodėl?
– Dar anksti. Reikia susitarti, reikia aptarti. Patikėkite, man dabar kūrybai erdvė dar didesnė, negu būnant partijoje. Partijoje aš būdavau visada labai disciplinuotas žmogus, laikiausi partinės disciplinos, niekada nekritikavau partijos, kaip, pavyzdžiui, Algirdas Sysas rinkimų kampanijos metu arba profesorius Aloyzas Sakalas ir kiti.
– Negalėjote, nes rinkimų štabui vadovavote dažniausiai.
– Tai Algirdas Sysas irgi vadovavo rinkimų štabui, bet visada sakė priešingą nuomonę nei partijos lyderis. Dabar yra laisvė, reikia ją išmėginti. Ir be to, aš manau, kad jau šiuo metu ateina, jau šiuose rinkimuose matėsi, visokie nepartiniai kandidatai. Kaip mes matome, ir [valdančioje] daugumoje kol kas dauguma nepartinių tebėra. Yra labai madinga. Atsikratyti priklausomybės partijai – rimtas, vos ne politinis pasiekimas pas mus. Tai kaip tik ir galvoju, kad čia yra tos galimybės.
– Tai reiškia į karjeros pabaigą nusprendėte būti madingas?
–O ką darysi, kuo esi vyresnis, tuo labiau norisi būti madingu.
– Bet ar aš teisingai suprantu – net ir būdamas madingas, jūs vis tiek galvojate apie ateitį politikoje?
– Taip, aš esu profesionalas.
– Bet ar taip turėtų būti? Jūs siejate save labiau su socialdemokratais ar gali taip atsitikti, kad jūs...
–Tai mes ir tame pareiškime pasakėme. Matote, iš partijos gali išstoti, bet pažiūros dėl to tavo nesikeičia. Valstybės, Seimo vyriausybės koalicija tai nėra kokios nors, atsiprašau, savivaldybės seniūnijos koalicija, vis dėlto yra valstybės reikalai. Visa tai reikia padaryti normaliai, europietiškai, kaip priklauso.
Įvairius variantus vis siūliau, mes turėjome laiko pasvarstyti, bet visai ne tas tikslas buvo dabartinio pirmininko. Jo tikslas, matote... manau, kad jis sunkiai jaučiasi su tokiais sunkiasvoriais, kuriuos bandė pašalinti, dabar patys išėjo.
– Jūs viską suvedate į partijos pirmininką, bet vienas iš jūsų partijos bičiulių Vytenis Andriukaitis jums sakė, kad jūs neteisūs, jūs turite atsikvošėti ir vis dėlto paklusti daugumos nuomonei. Tą patį jums sakė, dar noriu priminti, ir vienas iš seniausių jūsų bendražygių, tai Bronius Bradauskas. Irgi tą patį sakė: vyrai, turite paklusti. Tai nėra tik partijos pirmininkas.
– Labai geri pavyzdžiai. Šitie kolegos, jeigu mes būtume taikę tokius metodus, kaip dabar taiko ponas Paluckas prieš mus, tai jie būtų kelis kartus išmesti, nes Vytenis Andriukaitis niekuomet nesilaikė jokios disciplinos. Visi tai toleravo. Na, apie Bronių Bradauską aš jums jau nesakysiu. Tai, ką jis sakydavo, būdamas Seimo nariu, visiškai neatitiko šiuolaikinės socialdemokratijos nei principų, nei programos, nei nieko. Ir profesorius A.Sakalas, kuris nuosekliai kritikuodavo mus per rinkimų kampanijas.
– Kritikuoti yra ne visai tas pats, kaip pasielgėte jūs. Jūs ėjote prieš partijos valią, prieš daugumos valią.
– Aš manau, kad tai yra dar blogiau, nes, jeigu rinkimų kampanijos metu, lyderiai, vieni iš lyderių, kalba, kad jie visiškai kitos pozicijos vienu ar kitu klausimu, tai reiškia, kad partijoje nėra jokios disciplinos. Kokia čia disciplina?
– Jūsų partijos pirmininkas po to, kai Taryba nusprendė, kad nebebūsite koalicijoje, sakė, mes atsisėsim, pasvarstysim ir tada savo buvusiems kolegoms, „valstiečiams žaliesiems“ pasiūlysime, kokiais keliais, kokiais klausimais mes juos galime remti ir dirbti toliau. Kodėl šitas kelias jums buvo nepriimtinas?
– Dabar, dalyvaujant valstybinėje, vyriausybinėje koalicijoje, kai yra paruoštas biudžetas skurdo mažinimui ir kitoks, kai šita Vyriausybė remiasi didele dalimi mūsų paruošta programa, mes staiga turime išeiti į opoziciją ir kažkodėl tam oponuoti.
– Bet jūs galėjote ne oponuoti, jūs galėjote remti tais klausimais.
– Dėl rėmimo. Tai mes ir dabar pagal frakcijų koaliciją galime tą daryti. O kodėl būtinai reikia formaliai nutraukti šitą sutartį? Aš nenoriu leisti konservatoriams vadovauti nuo užpakalinės sėdynės.
– Bet jie ir dabar tą darė. Jūs sėdėjote koalicijoje, o Saulius Skvernelis pasirašė susitarimą su Gabrieliumi Landsbergiu.
– Bet, jeigu mes būtume taip padarę, tai tada jie būtų visiškai tiesiogiai tą darę. Dabar jie tik kai kuriais klausimais tą galėjo daryti.
– Bet ir jūs tą patį galėjote daryti, kaip sakote, iš užpakalinio suolo.
– Ne, mes esame labiau valstybiškai atsakingi, negu konservatoriai. Be to, konservatoriams kairiųjų programa vis tiek nėra priimtina. Čia ne visiškai tas pats.
– Kai jūs sakote, kad jūsų programą galėtumėte vykdyti...
– Ne, aš turiu galvoje, kad šita programa ruošta kartu su mumis.
– Na, taip, kartu su jumis, bet vis tiek buvo daug, dėl ko jūs nesutardavote. Kai tik atėjote, jūsų priimtą Darbo kodeksą sustabdė, tas pats buvo su Pagalbinio apvaisinimo įstatymu, paskui tas nelemtas urėdijų klausimas, kuris jus galutinai supriešino. Dabar, kai pradėjote kalbėti apie biudžetą, apie vaiko pinigus, jūsų nuomonės išsiskyrė, apie papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) nuomonės išsiskyrė.
– Gerai, aš pasakysiu paprasčiau. Mes daug ką pasiekėme. Beje, atsisakė ir „Sodros“ lubų, ir kai kurių kitų klausimų. Ir kaip tik šita praktika rodo, kad esant valdančiojoje koalicijoje tu turi daug didesnes galimybes paveikti tą politiką. Kodėl? Todėl, kad vis tiek, būdamas koalicijoje, turi daug daugiau informacijos, kokie sprendimai priimtini. Visos kitos partijos sužino tik iš spaudos arba dar iš kažkur, arba tas, kas yra pateikta Seimui. Dirbdamas koalicijoje ir turėdamas galbūt kitokią poziciją, tu gali labiau paveikti klausimus, kurie mums rūpi.
– Ar jūsų niekada neapėmė toks jausmas, kad dabar, kai žiūrite į valdžią atėjusius naujuosius politikus, jie yra jau iš visai kitos aplinkos, jų politinio pasitikėjimo žmonės yra visiškai kitokie, negu tie, kurie buvo, kai jūs buvote valdžioje? Ir tai yra tikrovė, laikas daro savo ir galynėtis su tuo beviltiška ir tiesiog reikia susitaikyti. Ar jums neatrodo, kad jums reikėjo sustoti ir nebesipriešinti tam, ką daro naujieji atėję?
– Ne, manęs toks jausmas neapima. Atvirkščiai, priešingai – aš kaip tik manau, kad labai gerai, kad ateina nauja karta su nauju supratimu, požiūriu, bet dėl to politikos dėsniai ir politinė konkurencija netampa lengvesnė. Dėl to nėra taip, kad nereikia kokios nors politinės patirties, išmanymo, sugebėjimo ir pan.
– Ar jūs galvojate sugrįžti į šitą partiją? Po dvejų metų jūs tokią galimybę turėsite.
– Taip, mes ne tik sugrįšim.
– Jie dar paprašys jūsų sugrįžti, jūs tą norite pasakyti?
– Ne, aš manau, kad partija per tą laiką gerokai pasikeis.
– Gal jūs prisidėsite prie partijos pirmininko vertimo?
– Ne, tikrai ne. Mes dėl to ir išėjome, kad pabaigtume vieną kartą šitą dramą...
– Kurią patys sukėlėte...
– Iš dalies – taip.
– Pripažįstate?
– Pripažįstu.
– Dėl vieno dalyko sutarėme šįvakar.
– Manau, kad reikia padėti socialdemokratijai – jeigu bus keli socialdemokratijos variantai, tai nėra blogai.
