O Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) vilnietis Marianas Sokalskis teigia radęs nemažai pranešimų apie panašias problemas tarpukariu, praneša zw.lt.
Kaltino lenkų valdžią
Jau 1930 metais apie Gedimino kalną niokojusias nuošliaužas kalbėta gana plačiai to meto spaudoje. Savaitraštis Vilniaus lietuviams „Vilniaus rytojus“ 1930 m. balandžio 12 d. paskelbė žinutę „Svetimomis rankomis tik žarijas žarstyti“ ir joje pranešė, kad „praeitą sekmadienį, kaip ir reikėjo laukti, ėmė griūti Gedimino pilies dalis nuo Vilnelės pusės, išlauždama užtvarą ir užpildama Sirokomlės gatvę“.
Dėl to buvo uždarytas judėjimas gatve ir nebeleista lipti į kalną. „Dabar speciali komisija tiria griūvančios pilies padėtį ir žada griebtis priemonių griuvimą sulaikyti. Tikrai keistas uolumas. Per keletą metų visokie Klosai ir Ruščicai su Studnickiais (J.Klosas – architektas, F.Ruszczycas – dailininkas, W.Studnickis – archyvaras, visi yra dirbę ir gyvenę Vilniuje – red. past.) kvaršino galvas, kaip čia labiau pilies viršūnę perdirbus zakopiansku stiliumi, o kada pilies pamatai griūva, tai tiems Vilniaus „mylėtojams“ galvos neskauda. Ir tik kai užgriuvo, griebėsi galvoti, kaip čia apsaugojus nuo galutinio sugriuvimo“, – rašė „Vilniaus rytojus“.
Po kelių savaičių, 1930 metų spalio 26 dieną, tas pats savaitraštis rašė, kad „pradėjus griūti Gedimino pilies sienoms, administracijos parėdymu tapo uždarytas judėjimas Sirokomlės gatve, kuri eina tarp pilies ir Vilnelės upės (pėstiesiems galima vaikščioti), ir uždrausta eiti į kalną, kad niekas pašalinis savo akimis negalėtų įsitikinti, kas ten daroma“.
Toje pačioje žinutėje piktinamasi, kad kalnas netinkamai prižiūrimas: „Kad niekieno neprižiūrimi senieji pilies rūmai diena dienon naikinasi ir pamažėl griūva, tai visai suprantamas dalykas; bet pasirodo, kad tame staigiame griuvime yra kažkas nepaprasto. Mums teko sužinoti, kad Gedimino kalne dedasi stačiai nepaprasti dalykai. Užuot griebus stiprinti senos pilies sienų likučių, imtasi patį kalną kasinėti. Kasinėjama ne bet kaip: visas kalnas skersai ir išilgai suraustas apie 5 metrų gilumo grioviais ir duobėmis. Nejaugi grioviai ir duobės sustiprins pilies sienas?
Tie, kas tai matė, linkę manyti, kad kaip tik jie dar gali pagreitinti visišką tų brangių likučių sunykimą. Kreipiamės į visus, kam tikrai rūpi Gedimino pilies – gražiausio Vilniaus papuošalo – išlaikymas atkreipti domę į tai, kas dabar ten daroma, – bent pareikalauti iš darbo prižiūrėtojų ir tvarkytojų apyskaitos, kad nebūtų paskui... per vėlu.“
Ir tai ne vienintelis pranešimas apie problemas ant Gedimino kalno, apie kurias tarpukaryje rašė „Vilniaus rytojus“, o LCVA fonduose surado M.Sokalskis. Taip pat rašyta: „Lenkų laikraščiai praneša, kad iš lenkų žinovų sudaryta komisija, kurioje tarp kitų figūruoja ir žinomas Vilniaus „istorikas“ prof. Klos'as, – pradėjo tyrinėti Gedimino kalno bokštą, kurį rengiamasi artimiausiu metu taisyti arba, kitaip sakant, restauruoti.“
Niekas nesidomėjo?
Archyve esama duomenų, kad jau prieš 87 metus specialistai nustatė, jog nuošliaužų Gedimino kalne priežastis yra gausūs krituliai. Kaip rašo zw.lt, svarbu pastebėti ir tai, kad šiuo metu tyrėjų komisijos atstovai tų dokumentų net nevartė – įrašai LCVA rodo, kad M.Sokalskis buvo tik trečias žmogus, jais pasidomėjęs.
Praeitą savaitgalį dėl gausaus lietaus pietrytiniame Gedimino kalno šlaite vėl susiformavo dvi nuošliaužos, tačiau Kultūros ministerija pirmadienį informavo, kad jos didelės ir yra paviršinės, pagrindiniai kalno sluoksniai nepažeisti.
Ant Gedimino kalno šiuo metu dirba archeologai, jie atkasė dar keturis 1863 metų sukilėlių kapus, kuriuose palaidoti penki asmenys. Plačiau skaitykite čia: Nauji atradimai ant Gedimino kalno: archeologai atkasė dar keturis didvyrių kapus.