„Trečiadienio nuoplova didesnių deformacijų nesukėlė, taigi buvo pašalinta, o kartu su medžio šaknimis nutekėjęs gruntas (1,5 m3) sutvarkytas ir išvežtas. Ketvirtadienio paviršinė nuošliauža buvo stabilizuota nukasant ir paskleidžiant pavojingą žemės masyvo gruntą, išlyginant jį vietoje“, – rašoma pranešime.
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus, dėl didelio kritulių kiekio panašios situacijos ir toliau yra labai tikėtinos, todėl, likvidavus minėtų šlaito deformacijų padarinius, padėtis ir toliau yra nuolat stebima.
„Nerimą kelia ir pastaruoju metu nuolatos stebėtoje vietoje, rytinio šlaito zonoje ties pagrindiniu taku, staiga padidėjęs grunto nuosėdis bei jo perimetru susiformavę grunto plyšiai. Šiuo metu čia vykdomi stabilizavimo darbai“, – informuoja muziejus.
Laikinos priemonės artėjant žiemai yra būtinos, norint išlaikyti stabilią kalno būklę.
Planuojama, kad tolesnės tokio pobūdžio šlaitų deformacijos iki minimalios tikimybės sumažės užbaigus priemonių komplekso įgyvendinimą, kuriuo siekiama tinkamai pasirengti 2017–2018 m. žiemos ir pavasario sezonui, t. y. apsaugoti Aukštutinės pilies statinių liekanas nuo galimos griūties, sumažinti infiltracinio vandens patekimą į gilesnius kalno sluoksnius bei suvaldyti Gedimino kalno pietryčių šlaito nuošliaužą.
„Šis priemonių kompleksas turi apsaugoti kalną žiemos ir pavasario periodu, kuris yra labai palankus nuošliaužoms formuotis, – tvirtina Lietuvos nacionalinis muziejus. – Tokios laikinos priemonės artėjant žiemai yra būtinos, norint išlaikyti stabilią kalno būklę, kol bus atlikti daugiau laiko reikalaujantys tvarkybos darbai.“
Pasirengimo 2017–2018 m. žiemos ir pavasario sezonui darbai finansuojami iš valstybės rezervo lėšų, juos užbaigti planuojama iki žiemos.
Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Jau praktiškai nustatyta, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.
