Jau metai, kai vilniečiai ir miesto svečiai baikščiai žvalgosi į Gedimino kalną ir spėlioja, kokios būklės jis šiuo metu yra, kada nuslinks eilinė nuošliauža ar atsitiks kitokia nelaimė.
Pirmadienį nuėmus kalną dengusias plėveles atsivėrė gana kraupus vaizdas, atrodo, kas kalnas toliau slenka. Tačiau Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM), kuris ir rūpinasi kalnu, atstovas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Arminas Šileikis 15min teigė, kad naujų nuošliaužų tikrai nėra.
„Vyksta kalno tvarkymo darbai, kurie jau eina į pabaigą, šiuo metu vyksta rostverkų tvirtinimas. O kalnas taip atrodo, nes plėvelė buvo nuimta, nes reikėjo tvirtinti rostverkus, kadangi statybininkai kitaip negali dirbti. Tas tentas buvo uždėtas toks apsauginis, kad lietus, kiti krituliai nenuplautų dar daugiau“, – teigė A.Šileikis.
Gedimino kalno šiaurės vakarų dalį juosia du rostverkai, jie abu jau sutvirtinti, dabar atliekami baigiamieji darbai.
Naujų nuošliaužų, anot LNM atstovo, šiuo metu nėra.
Prieš savaitę kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sakė, kad situaciją dėl pasikartojančių nuošliaužų Gedimino kalne Vilniuje specialistams pavyko stabilizuoti, tačiau nuošliaužų, prasidėjus pavasariui, dar gali būti. Ministrė žurnalistams teigė, kad kalnas šiuo metu dar tvarkomas, stiprinant jį įtvirtinti du rostverkai, įrengti kalno vibraciją matuojantys detektoriai.
„Visos pagrindinės grėsmės yra pašalintos. Atšilus orui, taip, bus dar šiek tiek nuošliaužų, bet situacija yra valdoma, stebima, kontroliuojama. Vyksta darbai, projektas parengtas ir bus vykdomas pagal kiekvieną suplanuotą žingsnį“, – kalbėjo L.Ruokytė-Jonsson.
Kultūros ministerijos duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams pernai skirta 300 tūkst. eurų, o šiemet planuojama skirti dar per 800 tūkst. eurų.
Vasario pradžioje LNM savo tinklalapyje paskelbė, kad tyrinėjimų metu ant kalno aptiktos net kelios kapavietės. Neatmetama, kad šiuose kapuose – 1863–1864 metų sukilimo vadovų palaikai.
