„Kadangi artėja vasaros liūčių periodas, o jau gavome įsitikinti prieš savaitę, kas tai yra, kalną reikia apdengti plėvele. Dideli vandens srautai nuošliaužos plotą griaus toliau. Galima pasakyti ir taip, kad jeigu lyja – išsiskleiskite skėtį. Tai mes tą skėtį ant kalno ir skleidžiam“, – kodėl dalis kalno apdengta balta plėvele, paaiškino A.Končius.
Tokiu būdu stabdoma tolesnė Gedimino kalno erozija ir laimima laiko parengti techninį projektą ir pasiruošti kalno tvarkybos darbams. Kada jie prasidės, A.Končius nespėlioja – viskas priklausys nuo to, kiek laiko užtruks procedūros: reikia paskelbti viešąjį konkursą, atrinkti projektuotoją ir rangovą, išrinkti nugalėtoją, sudaryti su juo sutartį, įvertinti techninį projektą. „Tai gali užimti gana daug laiko. Reikia turėti laiko tinkamai pasiruošti, kad ne užlopytume, o rastume pačius geriausius techninius sprendimus“, – teigė A.Končius.
A.Končius nenori dramatizuoti dabartinės kalno situacijos, tačiau pateikia paprastą pavyzdį – sugriūti gali ir neprižiūrimas gyvenamasis namas.
„Kalno situacija nėra prasta. Bet kaip ir kiekvienas toks objektas, jis reikalauja nuolatinės priežiūros. Jeigu tos priežiūros yra mažiau, atsiranda visokių bėdų.
Turi būti nuolatinė kalno priežiūra, tam ruošiama ilgalaikė kalno stebėsenos ir tvarkybos darbų programa, kuri leis numatyti reikalingą lėšų poreikį kalno priežiūrai. Tai būtų kasdienė kalno priežiūra, kuri nereikalauja daug lėšų, bet užtikrina kalno „sveikatą“. Visuomenė laimės, nes kalnas geriau ir gražiau atrodys, o visų mūsų kišenės bus storesnės, jei nešvaistysime pinigų“, – kalbėjo A.Končius.
Pašnekovas nelinkęs spėlioti, kiek kainuos šie darbai – tai paaiškės po konkurso, tačiau nuostata aiški: tai turi būti pats geriausias projektas, kuris nebūtinai bus pats pigiausias.
Dideli vandens srautai nuošliaužos plotą griaus toliau. Galima pasakyti ir taip, kad jeigu lyja – išsiskleiskite skėtį. Tai mes tą skėtį ant kalno ir skleidžiam, – sakė A.Končius.
Gegužės viduryje paskelbta, kad Lietuvos nacionalinis muziejus ieško rangovų, kurie atliktų Gedimino kalno pietrytinio šlaito tyrimus ir pasiūlytų, kaip stabdyti šlaito eroziją. Muziejaus paskelbtame konkurse prašoma parengti sprendimus, kurie leistų stabilizuoti šlaito slinkimą, sutvarkyti lietaus nuotekų sistemą ir sutvarkyti šaltinėlį, apskritai stabdyti aukštutinės pilies irimo procesus.
Lrt.lt citavo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės žodžius, kad šiuo metu jau tvarkomos lietaus nuotekų sistemos, taip pat ir Aukštutinės pilies griuvėsiai – šiemet tam numatyta kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų, kitąmet – dar apie 400 tūkst. eurų.
Šiemet ketinama parengti projektą ir pradėti darbus – jie turėtų būti baigti kitąmet. Lietuvos geologijos tarnyba vasarį paragino kuo skubiau gelbėti Gedimino pilies kalną, užkertant kelią jo šlaitų deformacijai.
