Įmonė „TNC Technikos nuoma“ trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad jai teko gelbėti Gedimino kalno šlaitą: „Šiandien pašalinome grunto nuošliaužas kartu su kelmais.“ Pridėtos buvo ir kelios nuotraukos, kuriose užfiksuota purvo nuošliaužos padaryta žala šalia kalno esančiai sienai.
Ketvirtadienį ryte šių nuotraukų socialiniame tinkle nebeliko. Sužinoti išsamiau, kas nutiko šįsyk, taip pat nėra lengva.
Muziejus tyli
Andrius Končius, kuris yra Lietuvos nacionalinio muziejaus konsultantas įgyvendinant Gedimino kalno sutvarkymo projektą, šiuo metu išvykęs iš Lietuvos ir telefonu nėra pasiekiamas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė per daug užsiėmusi, kad suteiktų bent minimalių žinių apie nuošliaužą ir jos keliamą grėsmę. Iš pradžių direktorė turėjo būti kabinete priešpiet, paskui žadėjo perskambinti pati, o galiausiai muziejuje 15min buvo pasakyta, kad direktorė labai užsiėmusi ir ją pakalbinti galbūt bus galima tik penktadienį.
Situaciją aiškintis pasiryžęs ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, tik ir jam pasikalbėti su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore ketvirtadienį nesisekė. Galų gale kvietimas susitikti penktadienį direktorei iškeliavo raštu.
„Kadangi Gedimino kalnas yra sostinės simbolis, jaučiu atsakomybę už šio simbolio puoselėjimą ir išsaugojimą, tad kviečiu nedelsti ir kartu rasti sprendimus avarinei būklei likviduoti“, – LNM direktorei parašė R.Šimašius.
Plėvelė neapsaugojo
Kadangi Gedimino kalnas yra sostinės simbolis, jaučiu atsakomybę už šio simbolio puoselėjimą ir išsaugojimą, – sakė R.Šimašius.
Tentas, kuriuo birželio pabaigoje buvo uždengta dalis kalno, nuo liūčių tinkamai neapsaugojo. Jį užtiesus A.Končius 15min teigė, kad artėja vasaros liūčių sezonas, tad kalną reikėję apdengti plėvele.
„Dideli vandens srautai nuošliaužos plotą griaus toliau. Galima pasakyti ir taip, kad jeigu lyja – išsiskleiskite skėtį. Tai mes tą skėtį ant kalno ir skleidžiam“, – kalbėjo specialistas.
Tokiu būdu siekta laimėti laiko parengti techninį Gedimino kalno tvarkymo projektą ir pasiruošti kalno tvarkybos darbams. Kada prasidės tie darbai, net nemėginta spėlioti – esą reikia paskelbti viešąjį konkursą, atrinkti projektuotoją ir rangovą, išrinkti nugalėtoją, sudaryti su juo sutartį, įvertinti techninį projektą.
Ar visa tai bent pradėta – nežinia. Paklausti Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės nėra jokių galimybių.
Geologai nenustebo
Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėjas Vidas Mikulėnas 15min teigė visiškai nesistebintis, kad nuslinko dar grunto.
„Tai yra pasekmė to, kas pradėjo vykti dar vasario pradžioje. Tai vyksta sujauktame šlaite ir nuslinko gruntas, kuris buvo atitrūkęs ir kabėjo kalno šlaite todėl, kad pradžiūvo. Dabar jis greičiausiai gavo drėgmės, nebeišsilaikė ir nuslinko žemyn, persivertė per sienutę. Mūsų nestebina, nes buvo keista, kad daugiau nuošliaužų nepasiekė šlaito apačios dar vasario-kovo mėnesiais“, – kalbėjo V.Mikulėnas.
Panašių nuošliaužų greičiausia bus ir ateityje. Tol, kol pažeistas šlaitas nebus sutvarkytas. Pasak V.Mikulėno, būtina rasti būdų šlaitą sutvirtinti. Galbūt įrengti atramines sieneles iš betono. Arba – ankeravimo sistemas, kurios įtvirtinamos nesuardytame grunte ir tuo pačiu prilaiko tai, kuo uždengiamas šlaito paviršius (geotinklą, geotekstilę ar pan.).
Tvarkybos darbus organizuoti turi Lietuvos nacionalinis muziejus, todėl geologas nedrįso spėlioti, ar kokie nors procesai jau yra pajudėję. „Mes atsakingi už geologinius-inžinerinius tyrimus, kurie teikia duomenis projektavimui“, – tikino V.Mikulėnas.
Šiuo metu LNM administracijai turėtų būti labai neramu – naujausia nuošliauža iš dalies atsirėmė į administracinio pastato sieną.
Tvarkys ir pilį
Tai yra pasekmė to, kas pradėjo vykti dar vasario pradžioje, – kalbėjo V.Mikulėnas.
Liepos 22-ąją paskelbta, kad Vilniaus savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija nusprendė neskelbti ekstremalios situacijos dėl Gedimino kalno.
Kaip tuomet informavo Vilniaus savivaldybė, „ekstremali situacija sostinėje būtų skelbiama, jei kiltų pavojus nekilnojamajai kultūros vertybei – piliai, jei prireiktų evakuoti gyventojus, jei padariniai apimtų daugiau kaip du trečdalius miesto teritorijos, padėtis sutrikdytų gyventojų būtiniausias gyvenimo sąlygas, o gelbėjimo darbams atlikti pagalbos tektų prašyti kitų savivaldybių“.
Tokios grėsmės nebuvo įžiūrėta.
Liepos pabaigoje taip pat paskelbta, kad bendrovė „Nivara“ laimėjo Aukštutinės pilies rūmų liekanų bei jų pagrindų būklės stabilizavimo tvarkybos darbų projekto parengimo konkursą už 603,3 tūkst. eurų. Darbai turėtų prasidėti kitąmet, teks tvirtinti mūrus ir pritaikyti aukštutinę pilį lankymui.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
