„Prevenciniais tikslais esame uždarę nuo pirmos (13.00 val.) valandos Gedimino kalną lankymui“, – žurnalistams Gedimino kalno papėdėje sakė viceministras.
Pasak jo, kalnas lankytojams uždaromas „iki atskiro sprendimo“. Pėstiesiems ir transportui kurį laiką bus neprieinama ir Kazio Škirpos alėja.
Nuslinkusi nuošliauža yra viena didesnių, susiformavusių pastaruoju metu – 24 metrų ilgio ir 20 metrų pločio.
Kadangi techninio grunto nuošliauža susidarė po pagrindiniu pėsčiųjų taku, jis įlūžo. Šis takas jau anksčiau uždarytas lankytojams, juo naudojosi tvarkymo darbus atliekantys specialistai. Takas bus suremontuotas iki kito trečiadienio arba ketvirtadienio.
Techninis gruntas su velėna nuslinko ir penktadienį. Ši nuošliauža įvyko pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu. Nuslinko 25 kubiniai metrai grunto.
Nuošliaužų Gedimino kalne buvo ir praėjusią savaitę. Jos taip pat buvo paviršinės. Kultūros viceministro teigimu, nuošliaužos formuojasi dėl kritulių, o slenkanti velėna nėra vertinga.
„Čiuožia tai, kas yra sukurta sovietmečio pabaigoje ir nepriklausomybės metų pradžioje, – žurnalistams šeštadienį sakė viceministras. – Todėl iš esmės tas gruntas yra bevertis, jis tik gadina mums estetinį vaizdą, kalnas neatrodo toks gražus, bet tokios kaip žalos kultūros paveldo objektui, grėsmės geologinei struktūrai kol kas nėra.“
Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.
„Situacija yra labai rimta. Visiškai akivaizdu, kad tos bėdos duoda savo blogus vaisius, ir aš manau, jog tie darbai, kuriuos šiandien daro Kultūros ministerija ir muziejus, turėtų būti daromi sparčiau ir taip, kad tokių dalykų išvengtume ateityje“, – žurnalistams šeštadienį teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Priminęs, kad šių metų vasara buvo daugiau nei dvigubai lietingesnė nei anksčiau, R.Šimašius pasidžiaugė, kad „padarytas vandens nuleidimas nuo viršaus“.
„Bet tas gruntas ir tos anksčiau padarytos klaidos duoda savo vaisius, ir reikia skubesnių sprendimų ir skubesnio darbų vykdymo“, – tvirtino Vilniaus meras.
Jis priminė, kad „Gedimino pilies kalnas yra Kultūros ministerijos žinioje“ – esą jei atsakomybė būtų perduota Vilniaus miestui, „tuomet ir spręstume, kokius greitesnius žingsnius daryti.
R.Augustinavičius teigė, kad tai neįmanoma nepabaigus darbų projektavimo, jis dėl neįprastos kalno geologiniams struktūros užtrunka ilgai.
Kultūros ministerija žada iki kitų metų vasaros pristatyti, kaip kalnas bus tvarkomas ir kiek tai gali kainuoti. Pasak viceministro, nuošliaužos didina kalno tvarkymo išlaidas. Vyriausybė šią vasarą skyrė 3 mln. eurų Gedimino kalnui tvarkyti. Anot R. Augustinavičiaus, kitąmet tam turėtų būti skirta dar iki 6 mln. eurų.
Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai beveik neabejoja, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.
