Pilių skvere, tarp paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui ir buv. Rotondos kavinės, atliktų tyrimų rezultatus pristatė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius Stanislovas Patkauskas ir UAB „Geobaltic“ generalinis direktorius Dainius Michelevičius.
Bokšto vieta surasta
S.Patkauskas surengtoje trumpojoje spaudos konferencijoje sakė, kad šis skveras paskutinį kartą iš esmės tvarkytas dar sovietmečiu.
Elektrinės tomografijos būdu buvo nustatyta Gedimino kalno papėdėje esantis paskutinis nežinomas Vilniaus Žemutinės pilies bokštas.
„Buvo žinoma, kad jis kažkur yra, tikslas buvo nustatyti jo vietą“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius, archeologas S.Patkauskas.
Jo teigimu, buvo poreikis parengti šitos teritorijos sutvarkymo projektą, pagal kurį norima pažymėti Žemutinės pilies gynybinės sienos trasą vienokiais ar kitokiais – gal vietomis atidengiant.
„Iki šiol nebuvo žinoma, kur yra vienas Žemutinės pilies gynybinis bokštas. Kažkur pagal senus planus galima buvo orientuotis, viename iš seniausių turimų XVIII a. ketvirto dešimtmečio plane pavaizduotas Pietinis bokštas. Seniausiame – 1808 metų – plane taip pat žymimas pietinis gynybinis bokštas.
Bet suvedus visus duomenis iš senųjų planų, tai vos ne olimpiniai žiedai, visur didelės paklaidos, maždaug 50 metrų spinduliu klaidžioja tie bokšto taškai“, – pasakojo S.Patkauskas.
Iki šiol nebuvo žinoma, kur yra vienas Žemutinės pilies gynybinis bokštas. Kažkur pagal senus planus galima buvo orientuotis.
Jo teigimu, norint atlikti tikslingus archeologinius kasinėjimus, nutarta pirmiausia nustatyti vietą kitokiais, šiuolaikiniais, geofizikiniais metodais – georadaru ir elektrine tomografija.
Atrado anomalijas po žeme
UAB „Geobaltic“ generalinis direktorius Dainius Michelevičius pasakojo, kad geofizikiniai tyrimai yra neinvaziniai, žemės paviršiuje, kurių metu matuojamas požemių tam tikras fizikinis parametras.
„Pagal tai, kaip keičiasi požemio fizikinės savybės, galime spręsti, koks gruntas požemyje, ar ten yra žmogaus veiklos pėdsakų. Šiuo atveju tyrimai buvo atliekami elektrinės tomografijos metodu, kuriuo nustatomos grunto elektrinės savitos varžos ir atlikę tyrimus galime matyti tų varžų pasiskirstymą pjūviuose. Tyrimus dar tęsime.
Duomenis sujungiame į trimatį masyvą ir galime juos analizuoti ne tik pjūviuose, bet ir plokštumoje. Tokiu būdu sudaromi varžų anomaliniai žemėlapiai – mes juos galime tyrinėti skirtinguose gyliuose. Pagal tų anomalijų formą galime spręsti, koks tas objektas yra. Kadangi šiuo atveju ieškoma buvusi gynybinė siena ir vienas iš bokštų. Per tyrimus buvo aptikta anomalijų – siauresnė atitiktų buvusią sieną, o ovalioji galėtų atitikti ieškomo bokšto kontūrą“, – kalbėjo D.Michelevičius.
Per tyrimus buvo aptikta anomalijų – siauresnė atitiktų buvusią sieną, o ovalioji galėtų atitikti ieškomo bokšto kontūrą.
Toji anomalija pradeda matytis jau 1,5–2 metrų gylyje, ryškesnis vaizdas dar giliau. Jos dydis – 11 metrų per ilgąją ašį, 8 metrai per trumpąją ašį. Tačiau D.Michelevičius nesiėmė užtikrintai teigti, kad čia tikrai yra bokštas, tą įrodyti bus galima tik per archeologinius tyrimus.
Šiemet nekasinės
Tam pritarė ir S.Patkauskas – galutines išvadas bus galima pateikti tik atlikus archeologinius kasinėjimus, tačiau šiemet jų nebus, nes tam trūksta lėšų.
„Pagrindinis tikslas buvo nustatyti tą vietą. Kai tai padaryta, tada jau archeologiniai vyks toje konkrečioje vietoje, nereikės po visą teritoriją blaškytis su kastuvu“, – teigė archeologas.
Esą anomalijos forma dar nereiškia ir to, kad bokštas buvo irgi ovalo formos. Galbūt bokštas buvęs ištęsto stačiakampio formos, kadangi 1919–1920 m. buvo atkastas rytinis gynybinės pilies sienos bokštas, jis buvęs stačiakampio formos, maždaug 10 m/10 m dydžio.
Pagrindinis tikslas buvo nustatyti tą vietą. Archeologiniai vyks toje konkrečioje vietoje, nereikės po visą teritoriją blaškytis su kastuvu.
Bokšto vieta turėtų būti pažymėta, kai ateityje, atsiradus lėšų, bus atkasta. Tada bus sprendžiama, kaip atrodys įvertinimas – pagal mūro išlikimą, ar pavyks jį demonstruoti, ar galbūt konservavus užkasti ir tik teritorijoje kaip nors pažymėti. Tarkim, kaip yra Katedros aikštėje plytelėmis išskirta gynybinės sienos vieta.
Anot S.Patkausko, rašytiniuose šaltiniuose pirmasis šio bokšto paminėjimas yra XVI a. pradžioje.
Tyrimai vyko vos dieną
Apie paieškas jau buvo užsiminta. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija savo puslapyje skelbė, kad vadovaujant direkcijos tyrėjui Stanislovui Patkauskui ir pasitelkus kolegas iš UAB „Geobaltic“ (Dainius Michelevičius, Nikita Dobrotinas ir kiti), buvo atlikti geofiziniai lauko tyrimai.
„Naudojant georadarą, Pilių skvero centre atlikti matavimai, siekiant aptikti „dingusį“ Vilniaus Žemutinės pilies gynybinės sienos pietrytinį bokštą. Po keleto dienų, jeigu orai leis, bus atlikti geofiziniai lauko tyrimai ir elektrinės tomografijos metodu.
Apdoroti lauko tyrimų duomenys bus pateikti ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 20 d. Tikimasi, kad ši „žemės echoskopija“ padės identifikuoti gynybinės sienos bokšto kontūrą ir nebeprireiks „operacijos“ – archeologinių kasinėjimų, siekiant nustatyti, kur vis dėlto „dingo“ bokštas“, – balandžio 28 d. rašė rezervato direkcija.
Balandžio 30-oji buvo antroji tyrimų diena. „Tai kas slepiasi Gedimino kalno papėdėje? Ieškome toliau. Orams leidus, tyrimai vyksta antra diena – šį kartą dideliame plote atlikti geofiziniai lauko tyrimai ir elektrinės tomografijos metodu. Trečio bokšto liekanų ir buvimo vietos ieško mokslininkai geofizikai. Rezultatų dar reiks palūkėti“, – tuomet rašė Pilių direkcija.
