Nesutarė su projektuotoju
„Sutartį su UAB Hidroterra Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė dar 2019 metų rugpjūtį. Viena iš pirminių projektavimo sutarties sąlygų buvo numatomų darbų klasifikavimas į tvarkybą ir statybą. Rangovui atlikus tyrimus ir atidavus projektą derinimui procesas sustojo. Projektuotojų sprendimu visi darbai buvo priskirti tvarkybos darbams“, – teigiama LNM pranešime.
Kaip spaudos konferencijoje pasakojo V.Petrokas, pernai rudenį buvo baigtas projektavimas – parengtas techninis projektas. Buvo gautas leidimas tvarkybos darbams, kurie priskiriami paveldosauginiams, tačiau paaiškėjo, kad reikia ne tik tvarkybos, bet ir statybos darbų, todėl viskas sustojo.
LNM nutraukė mokėjimus projektuotojui. Buvo dar kartą peržiūrimas projektas ir įtarimai, kad to reikia, esą dar labiau sustiprėjo.
„Buvo kreiptasi į Statybų inspekciją, kuri konstatavo, kad statybos darbų yra, ir tam reikia leidimo“, – teigė V.Petrokas.
Kreiptasi į teismą
Jo teigimu, šis klausimas derintas su projektuotoju, tačiau jam pasirodė kitaip ir projektuotojas dėl nesumokėtos dalies, kadangi mano savo darbus padaręs visus numatytus, kreipėsi į teismą.
„Ką šiuo metu daro muziejus: pasitelkti teisininkai atsakyti į ieškinį ir ieškoma būdų, kaip toliau spręsti situaciją. Muziejui, mums visiems rūpi rezultatas, kad kalnas būtų sutvarkytas. Viena iš teisininkams duotų užduočių yra rasti būdą, kaip nutraukti sutartį su projektuotojais. Ir po to kitos sankcijos, įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašus ir pan.
Bet reikia kažką daryti, todėl muziejus nutraukia sutartį, skelbs naują pirkimą tiems darbams užbaigti, kurių esamas projektuotojas nesugebėjo užbaigti.
Blogiausia yra tai, kad visas procesas buvo sudėliotas taip tiksliai, kad dabar negavus leidimo ir nebaigus projektavimo iškyla didelė rizika, kad muziejus praras 10 mln. eurų, kurie skirti tvarkyti Gedimino kalną“, – sakė V.Petrokas.
Dabar negavus leidimo ir nebaigus projektavimo iškyla didelė rizika, kad muziejus praras 10 mln. eurų, kurie skirti tvarkyti Gedimino kalną.
LNM atstovas sakė, kad tai europiniai pinigai. Paklaustas, kokie vyko statybos darbai, jis vardijo, kad tai aikštelės sutvarkymas, kur buvo klota hidroizoliacinė danga ir taip sustabdytas pagrindinis kritulių patekimas į kalną.
Situacija dabar – stabili
„Dabar situacija su kalnu yra gana stabili, tačiau plane buvo numatyta sutvarkyti pietrytinį šlaitą, kuris yra prasčiausios būklės ir dėl to leidimo mes to negalime daryti. Jeigu muziejus dabar pradėtų darbus pagal turimą situaciją su projektavimu, tai atėjusi Statybų inspekcija mums skirtų baudą. Vadinasi, būtų pažeidimas ir korekcijos įsisavinant ES lėšas“, – kalbėjo V.Petrokas.
Jis įvardijo, kad „europinės lėšos yra ant praradimo ribos“. Muziejus, V.Petroko teigimu, net buvo pasiryžęs atsisakyti visų sankcijų, kurios buvo numatytos pagal sutartį, bet esą projektuotojas priėmė sprendimą kreiptis į teismą.
Gauti tą statybų leidimą nėra sudėtinga, buvo tarp institucijų sutarta dėl prioritetinės tvarkos, tereikėjo to imtis projektuotojui, sako LNM atstovas.
„Instituciniu lygmeniu viskas atrodo taip, bet projektuotojui viskas atrodo kitaip, jis ieško teisybės teisme. O visas šita situacija mums trukdo toliau vystyti projektą.
Realiai visi darbai yra suprojektuoti, tik jie blogai suklasifikuoti. Realiai visus darbus projektuotojas priskyrė tvarkybos darbams, t. y., paveldosaugos darbams. O Statybų inspekcija sako, kad dalis darbų yra statyba. Todėl atėjęs naujas projektuotojas turės peržiūrėti projektą ir atskirti statybos darbus į atskirą projektą ir jiems gauti leidimą“, – sakė V.Petrokas.
Realiai visi darbai yra suprojektuoti, tik jie blogai suklasifikuoti.
Kada bus naujas projektuotojas, nėra aišku – pirma turi būti nutraukta dabartinė sutartis, skelbiamas konkursas naujam projektuotojui, jis atrinktas ir t.t.
Pavasarį V.Petrokas tikisi jau projektavimo darbų, tada teks skelbti naują rangos konkursą – tai geriausiu atveju būtų vasarą. Patys rangos darbai truktų ne trumpiau nei 24 mėnesius.
Anot V.Petroko, jau seniai įrengtos laikinosios apsaugos priemonės, yra monitoringo sistema, kurioje kasdien stebimi judėjimai kalne, tačiau didesnis sniego, lietaus kiekis gali daryti įtaką.
Su UAB „Hidroterra“ direktoriumi Dariumi Kalesnyku 15min susisiekė, tačiau jis teigė, kad toks LNM pareiškimas bendrovei buvęs labai netikėtas, todėl savo komentarą jis pateiks vėliau.
