Lietuvos gėjų lygos (LGL) žmogaus teisių koordinatoriaus Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, nekokią vietą LGBTI teisių ataskaitos reitinge Lietuvai lėmė ne bendra nuotaika visuomenėje, o įstatymų bazės trūkumai.
„Pagrindinė priežastis ir pagrindinis aspektas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį, yra tai, kad šis žemėlapis ir šis indeksas vertina kaip gerai šalies įstatymai saugo LGBTI asmenis pagal įvairius kriterijus. Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva metai iš metų krinta šiame reitinge ir kodėl Lietuvos įvertis mažėja yra tai, kad Lietuva nedaro nieko šioje srityje. Kadangi kitos šalys imasi naujų žingsnių, leidžia progresyvius įstatymus, o mes nieko nedarome, tai atotrūkis tarp gerosios indekso pusės ir mūsų nuolatos didėja“, – paaiškino LGL atstovas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos įvertį smukdo ir tai, kad įtraukiami vis nauji kriterijai, o Lietuvos politikai nereaguoja į seniai žinomas problemas, kurias vis primena tarptautinės organizacijos.
„Neseniai buvo įtraukti transseksualių asmenų teisių aspektai. Šiemet įtraukti interseksualių asmenų klausimai. Ir kadangi Lietuvoje nieko nėra sprendžiama šiais klausimais, tai tas įvertis ir mažėja“, – pažymėjo T.V.Raskevičius.
„Negalima sakyti, kad situacija blogėja, bet ji negerėja“, – pridūrė jis.
Siūlymai stringa Seime
Paklaustas, ar neįžvelgia ir nevyriausybinių organizacijų ar visuomenės aktyvumo stokos, LGL Žmogaus teisių koordinatorius teigė, kad spaudimas įstatymų leidėjams vis didėja, tačiau šie vis dar nesukaupia politinės valios.
„Sakyčiau, kad vykdomosios valdžios institucijos šią problemą labai aiškiai supranta ir imasi įvairių žingsnių, kurie yra jų galioje, kompetencijoje, tam tikroms problemoms spręsti. Bet tam reikalinga įstatymų leidyba, reikalinga priimti progresyvius teisės aktus. Praeitos kadencijos Seimas tam nebuvo pasirengęs, yra ženklų, kad ir šios kadencijos Seimas nebus tam pasirengęs“, – sakė T.V.Raskevičius.
Lietuvos situaciją LGBTI teisių reitinge ženkliai pagerintų trys sprendimai, kurie jau senokai aptarinėjami viešojoje erdvėje.
„Pirma, tai tariamą homoseksualumo propagandą draudžiančio įstatymų akto panaikinimas. Aš kalbu apie Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio straipsnį. Antra, tai partnerystės instituto įteisinimas tos pačios lyties poroms“, – vardino LGL Žmogaus teisių koordinatorius.
„Trečia, tai būtų atskiro įstatymo priėmimas dėl lyties pakeitimo proceso reglamentavimo“, – svarbiausius klausimus, kuriuos politikai gali išspręsti jau dabar, išdėstė LGL atstovas.
„Vienintelė partija, kuri šiuo metu oficialiai yra įtraukusi į savo darbotvarkę LGBT klausimą yra Liberalų sąjūdis“, – pabrėžė T.V.Raskevičius.
Geriausią seksualinių mažumų teisių apsaugos bazę turinčių valstybių penketuką reitinge sudaro Malta, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Belgija ir Prancūzija, blogiausiai įvertinti – Azerbaidžanas, Rusija, Armėnija ir Turkija.
Primena partijų lyderių pažadus
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovė, Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino, kad Seime apie LGBTI temą daug nekalbama.
„Iki šiol, nuo kadencijos pradžios, rudens, tai nebuvo dažnai minima tema. Didelis dėmesys buvo skirtas smurto problemai, smurtui prieš moteris, vaikus. Dėl visų tų viešojoje erdvėje garsiai skambėjusių įvykių daugiausiai dėmesio buvo skirta tam“, – sakė politikė.
„Kaip aš suprantu mūsų smukimo reitinge esmę, tai atsižvelgiama į tai, kad nėra bei registruojama projektų, kurie gerintų LGBTI žmonių patirtį, tuo tarpu kitose ES šalyse situacija gerėja“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen, pabrėždama, kad Lietuvos reitingą gadina ir bandymai siaurinti šeimos sąvoką, priskiriant ją tik vyro ir moters sąjungai.
Liberalės teigimu, kitą savaitę bus paskelbta apie jos ir kolegų rengtą partnerystės įstatymo projektą, kuris bus taikomas tiek heteroseksualioms, tiek homoseksualioms poroms.
„Būtų naivu sakyti, kad nežinome, kokia yra panašių projektų istorija. Net ir praėjusiais metais, praėjusioje kadencijoje buvo Teisingumo ministerijos paruoštas projektas vyro ir moters partnerystei įteisinti. Tam pritaria virš 80 proc. gyventojų, bet ir tai nepavyko įteisinti, jis liko pradinėje stadijoje, nepajudėjo iš mirties taško“, – pastebėjo politikė.
„Yra tikimybė, kad nepavyks iš pirmo karto, tačiau mūsų siūlomas projektas yra maksimaliai platus. Jis aktualus ne tik homoseksualioms poroms, bet ir heteroseksualioms poroms, šimtams tūkstančių žmonių“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen, pridurdama, kad projektą palaikys ne tik liberalai, bet ir beveik visų kitų frakcijų pavieniai atstovai.
„Manau, kad ir valstiečių žaliųjų ir frakcijoje vienas kitas narys atsiras“, – užsiminė liberalė.
„Manau, kad ir valstiečių ir žaliųjų frakcijoje vienas kitas narys atsiras“, – užsiminė liberalė.
Jos teigimu, prieš 2016 metų Seimo rinkimus 5 iš 8 parlamentinių partijų lyderių pasisakė už homoseksualių asmenų partnerystę, o tai jau yra rimtas argumentas įžvelgti galima klausimo sprendimą.
„Jei jie laikysis savo priešrinkiminių pažadų, tai pozicija turėtų būti aiški. Manau, kad tai savotiškas lakmuso popierėlis, kiek tie pažadai buvo rimti, o kiek tai buvo tik priešrinkiminė retorika“, – konstatavo V.Čmilytė-Nielsen.
