„Kviesdami jus į šitą posėdį suponavom tokį vieną paprastą dalyką, kad jūs galėtumėte būti tiesiog gelbėjimo ratas tiems dviem pareigūnams paprasčiausiai pasakydami, jeigu taip, aišku, įmanoma, kad jie čia niekuo dėti. Žinot, kaip sako, jie čia ne prie ko. Tai būtų... taip, kaip Palaitis ne prie ko... Žinokit, tai čia būtų pati geriausia žinia ne tik 89 proc. Lietuvos žmonių, kurie laukia pareigūnų išgelbėjimo“, – komisijos posėdyje G.Vainausko prašė L.Kernagis.
Tačiau G.Vainauskas „gelbėjimo ratu“ būti nesutiko. Pasak jo, leidimą atskleisti informaciją, jis turi gauti iš tų žurnalistų, kuriems žinia apie „Snoro“ veiklos stabdymą buvo perduota.
„Pasakysiu rytoj, nes turiu pakalbėti su žurnalistais“, – į L.Kernagio prašymą atsakė G.Vainauskas.
Pasak Antikorupcijos pirmininko L.Kernagio, kitą dieną po apklausos Antikorupcijos komisija sulaukė „Lietuvos ryto“ redaktoriaus skambučio. L.Kernagis teigia, kad G.Vainauskas telefonu atskleidė informacijos šaltinį.
Pasakojo apie spaudimą
Tuo tarpu komisijos posėdyje G.Vainauskas buvo paslaptingesnis.
„Lietuvos ryto“ redaktorius G.Vainauskas patvirtino žinąs, kad jo pavaduotojas Algimantas Budrys yra giminystės ryšiais susijęs su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu. Tačiau, paklaustas, ar dienraštį informacija apie ketinimus stabdyti „Snoro“ veiklą pasiekė iš jo, G.Vainauskas atsakė: „Nemanau, nemanau, nemanau. Nežinau, žinokit, nežinau. Tikrai, bet nemanau.“
Tiesa, kalbėdamas apie straipsnio atsiradimo aplinkybes „Lietuvos ryto“ redaktorius komisijai teigė: „Buvo sudaryta grupė žmonių, kurie tuo domėjosi, visą laiką rinkome informaciją ir, kai gavome iš Generalinės prokuratūros patvirtinimą, kas įvyko, D.Raulušaitis pasirašė, kad reikia imtis priemonių prieš „Snorą“, tas rašinys ir atsirado.“
Pasauly ne tokių dalykų yra pasirodę žiniasklaidoje. Čia tik uodo įkandimas, – sakė G.Vainauskas.
Jis tikino, kad žurnalistai „Snoro“ likimu domėjosi nuo 2011 metų gegužės mėnesio, nes banko savininkai esą ne kartą buvo spaudžiami Lietuvos banko, kad atsisakytų laikraščio akcijų.
„Gegužės mėnesį buvo mano susitikimas su R.Baranausku (Raimondu Baranausku, vienu iš „Snoro“ savininkų – red.past.), ir jisai pasakė, kad Lietuvos bankas spaudžia priversti „Lietuvos rytą“ nekritikuoti prezidentės. Vienintelė sąlyga buvo iškelta. Visus galima kritikuoti Lietuvoj, išskyrus prezidentę“, – komisijai liudijo G.Vainauskas.
Jis pasakojo, kad vėliau liepos mėnesį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas „Snoro“ savininkui Vladimirui Antonovui aiškiai pasakė: „Jeigu norit ramiai gyventi, parduokit „Lietuvos ryto akcijas.“
Uodo įkandimas
Komisijai G.Vainauskas pasakojo, kad iš pradžių „Snoro“ savininkai buvo pasiryžę pasiduoti tokiam spaudimui, tačiau vėliau persigalvojo.
„Jie buvo jau, kaip sakoma, lyg susitaikę, kad reikia atsisakyti tų akcijų, bet paskui nutarė, kad ne. Mes kovosime, nes ką jie gali padaryti bankui, kur daug Lietuvos gyventojų laiko indėlius, manė, kad išpuolis prieš „Snorą“ sukels bankų griūtį. Jie nesitikėjo, kad gali tai įvykti. Aš jiems pasiūliau vis dėlto dėl ramaus gyvenimo gal geriau atsisakyti tų akcijų“, – kalbėjo G.Vainauskas.
G.Vainauskas tikino, kad straipsnis „Lietuvos ryte“ nėra jokia sensacija. „Pasauly ne tokių dalykų yra pasirodę žiniasklaidoje. Čia tik uodo įkandimas“, – komisijai tvirtino redaktorius.
„Lietuvos ryto“ redaktorius stebėjosi, kodėl niekas anksčiau jo nepaklausė, kaip informacija apie „Snoro“ griūtį pasiekė dienraštį.
Tiesa, jis patvirtino turįs žinių, kad svarstymų apie G.Vainausko apklausos galimybę būta ir Generalinėje prokuratūroje, ir Vilniaus apygardos prokuratūroje.
„Vėl iš prokuratūros buvo tokia informacija, bet jie kažkaip dvi dienas svarstė, bet neišdrįso“, – komisijai sakė G.Vainauskas.
