Dėl to portalo 15min video laidoje „15/15“ argumentais susirėmė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis ir Seimo narys, konservatorius, karo istorikas Valdas Rakutis.
– Gegužės 1-ąją jau ne pirmą kartą siūloma paslinkti į šoną. Neseniai diskutavome apie sausio 13-osios paskelbimą šventine diena, mainais gegužės 1-ąją padaryti atmintina diena ir atsisakyti nedarbo varianto. Dabar siūlomas panašus variantas su gegužės 3-ąja. Įdomu, kad turime poną V.Rakutį, kuris kartu su E.Zingeriu teikia tą pataisą. Pone V.Rakuti, kodėl jūs esate už gegužės 3-osios dienos paskelbimą nedarbo diena?
V.Rakutis: Matote, šita Konstitucija buvo priimta Abiejų Tautų Respublikos Seime, reikia pastebėti, kad Lietuvos atstovai šitame Seime labiau palaikė šitą Konstituciją negu Lenkijos Karalystės. Lenkija švenčia šitą šventę, laiko turbūt svarbiausia savo nacionaline švente, o mes kažkokiu būdu ją ignoruojame. Tai čia tokia istorinė neteisybė.
Bet, kita vertus, iš tikrųjų pokyčiai, kurie buvo patvirtinti 1791 metų gegužės mėnesį, yra tiek svarbūs ir tiek esminiai mūsų valstybės istorijoje, kad suteikti jiems reikalingą statusą būtų tikrai verta ir teisinga.
– Pone V.P.Andriukaiti, jūs nepalaikote tokio siūlymo, kodėl?
V.P.Andriukaitis: Visų pirma, Gegužės 3-osios Konstitucijos minėjimas kaip atmintina diena yra svarstytinas.
Tiesą pasakius, turbūt visuomenė nedaug ką apie tai žino, nes aš dabar kaip tik vedu ciklą pokalbių apie 1992 ir 1922 metų Konstituciją. Kaip tik dabar važiuosiu į Kauną organizuoti tokius debatus, tai, reikia pasakyti, kad visuomenės susidomėjimas nėra didelis net 1922 ir 1992 metų Konstitucijomis.
Žinoma, žinių yra be galo maža, apie gegužės 3 Konstituciją – tai iš viso turbūt visuomenei žinoma labai nedaug, tai viena. Antra – kur čia galima supriešinti Tarptautinę darbo dieną ir gegužės 3-iąją, kam šitą reikia priešinti?
– Gal dar vieną paskelbti nedarbo diena ir tiek?
V.P.Andriukaitis: Bet mano klausimas – o gal tada pagerbkime Lietuvos Konstituciją. Gal vis tiek 1992 metų Konstitucija, referendumu priimta, gal pagerbkime šitą dieną?
– Tai siūlytumėte rugpjūčio 1-ąją geriau rinktis nedarbo diena, šventinė diena, negu gegužės 3-iąją?
V.P.Andriukaitis: Ne rugpjūčio 1-ąją, aš siūlau 1992 metų spalio (25 dieną), kur referendumu patvirtinta, tai ten tautos valia. Tai pažiūrėkite, apie ką kalba. Kolegos, žvilgtelėkite, tauta 1992 metais referendumu patvirtino, štai kokia didžiulė šventė.
– Tai tada spalio 25-ąją siūlytumėt?
V.P.Andriukaitis: Žinoma. O dabar čia vėl būtinai kiršinti, būtinai ideologizuoti. Staiga Tarptautinė darbo diena, švenčiama visam pasaulyje, pažiūrėkite į Europos Sąjungą, pažiūrėkit į Tarptautinę darbo konfederaciją, pažiūrėkit į Jungtines Tautas. Argi galima iš tiesų šitaip pasiūlyti? Tiesiog kiršinimas... Tai pasiūlykite atmintiną dieną.
– Pone V.P.Andriukaiti, V.Rakučio pagrindinis argumentas – kad gegužės 3-osios Konstitucija buvo pernelyg reikšminga Lietuvos teisėkūrai, Lietuvos valstybingumui, kad dabar ją reikėtų nustumti į šoną, reikia dėl to paminėti tinkamai.
V.P.Andriukaitis: Na, dovanokit, bet turbūt 1992 metų Konstitucija – dar reikšmingesnė.
Noriu paklausti pono V.Rakučio – ar 1992 metų Konstitucija reikšmingesnė, ar ne?
Toliau antra – aš galiu tikrai paliudyti, esu istorikas ir galiu diskutuoti su ponu V.Rakučiu.
Kiek yra žinoma apie gegužės 3 Konstituciją – ta Konstitucija nėra šiaip sau, yra pakankamai daug mokslinių diskusijų ir įvairių interpretacijų.
Taip, mokslinėse konferencijose, diskusijose reikia diskutuoti, tai yra mūsų konstitucinės tradicijos šaltinis ir dėl to preambulėj Lietuvos Konstitucijos yra parašyta, kad Lietuva savo konstitucines tradicijas tęsia iš Statutų ir Konstitucijos. Tai gal Lietuvos Statutai turi dar didesnę reikšmę ponui V.Rakučiui? Nes Lietuvos Statutai tiesiog taip ir vadinasi. Tai galėčiau čia tęsti tuos argumentus be galo. Padarykite atmintina diena, bet kam priešinti gegužės 1-ąją su gegužės 3-ąja? Kas čia to sumanymo autorius? Taip visiškai, akivaizdžiai propagandinė, ideologinė klišė.
Vietoj to, kad ramiai suvoktume, ką reikia daryti, tai daroma štai šitaip. O ką tada apie 1992 metų Konstituciją pasakyti? Tai, kad čia referendumu priimta Konstitucija, tai neturi reikšmės tautos gyvenimui?
Šiaip civilizuotos šalies požymis yra turėti Konstitucijos dieną. Tai štai čia ir yra apsisprendimo klausimas – gegužės 3-ioji ar spalio 25-oji?
– Poną D.Žalimą dar diskusijoje turime. Pone D.Žalimai, kurioj skalės pusėje jūs esate šiuo klausimu?
D.Žalimas: Na, matot, čia dėl apskritai apsisprendimo, ką laikyti valstybine švente, ar ne, tai, be abejo, čia yra valstybės ir atminties politikos klausimas. Ir čia, žinot, viena vertus, vargu, ar galima nuneigti gegužės 3 Konstitucijos reikšmę ir Lietuvos konstitucingumo plėtrai. Bet, kita vertus, čia reikia matyti ir tai, ką sako ponas V.P.Andriukaitis – iš tiesų 1992 metų Konstitucija, matyt, Lietuvos visuomenėje suvokiama, ko gero, kaip žymiai reikšmingesnė. Nereikia pamiršti, kad 1992 metų Konstitucija, vis dėlto ne 1791 metų Konstitucija, yra ilgiausiai galiojanti Konstitucija Lietuvos valstybės istorijoje.
Šiaip civilizuotos šalies požymis yra turėti Konstitucijos dieną.
Tai štai čia ir yra apsisprendimo klausimas – gegužės 3-ioji ar spalio 25-oji?