Europa Antrojo pasaulinio karo metines mini gegužės 8-ąją, nes būtent 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą.
„Nemirtingojo pulko“ eitynės
Tik Rusijoje ir dalyje kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių Pergalės diena vis dar yra gegužės 9-oji. Vilniuje ši diena irgi paminėta akcija „Nemirtingasis pulkas“, kurios dalyviai susirinko trečiadienio rytą prie Antakalnio kapinių vartų ir žygiavo memorialo sovietų kariams link.
Šios akcijos dar gilių tradicijų Vilniuje neturi, tačiau Antrojo pasaulinio karo dalyviai Antakalnio kapinėse pagerbiami kasmet. Tuomet kapines užplūsta daugiausia rusakalbiai žmonės, nešini raudonais gvazdikais ir įsisegę Georgijaus juosteles.
Čia renginys prasidėjo patetišku tekstu apie pergalę Antrajame pasauliniame kare, o po tylos minutės pirmiausia nuskambėjo Lietuvos, tada Rusijos himnai. Prie memorialo plevėsavo Lietuvos vėliava ir vėliava su užrašu „Su pergalės diena“.
Kaip ir kasmet, tarp susirinkusiųjų galima pamatyti ir žinomų Lietuvos politikų. Šiemet renginyje pasirodė Larisa ir Sergejus Dmitrijevai bei Valdemaras Tomaševskis, taip pat Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas.
Lenkams švęsti nėra ką
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis, europarlamentaras V.Tomaševskis tikino atėjęs čia, nes visada stengiasi būti su žmonėmis, o jų į Antakalnio kapines susirinko išties nemažai.
„Nesislepiu kambariuose ar kabinetuose, kaip kai kurie, ir nerašau kažkokių laiškų, nurodančių, kaip reikia elgtis partiečiams. Reikia būti kartu su žmonėmis“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kodėl mini Antrojo pasaulinio karo dieną ne gegužės 8-ąją, kaip priimta Europoje, V.Tomaševskis teigė, jog minėjo šią datą ir gegužės 8-ąją, buvo Paneriuose, Kravčiūnuose, kur paminėti žuvusieji kare, ir ten pasigedęs kitų Lietuvos politikų.
„O kalbant, kada reikia švęsti karo pabaigą – gegužės 8 ar 9 d., tai aš manau, kad mums, lenkams, nereikėtų švęsti nė vienos dienos, kadangi gegužės 8-ąją mūsų sąjungininkai mus pardavė, tai buvo jų pergalė, nes mus pardavė Teherane, Jaltoje, o gegužės 9-ąją, kaip žinoma, bolševikai atėjo, kurie naikino lenkų patriotus.
Bet atiduoti pagarbą žuvusiems – net labai reikia. Pernai buvo pagerbti ir tie lietuviai, kurie šaudė žydus, lenkus Paneriuose, net ir jie pagerbti, uždegtos žvakės. Turime juos pagerbti, jie nebuvo iš sovietų viršūnių, o paprasti, jauni vaikinai, žuvę kovoje su fašizmu“, – įsitikinęs V.Tomaševskis.
Eisenos dalyviai iš anksto raginti atsinešti savo artimųjų, kurie dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, nuotraukas. Neturintiems užtenka plakate užrašyti vardą ir pavardę bei karinį laipsnį. Kaip agentūrai „RIA Novosti“ pasakojo šio renginio Vilniuje koordinatorė Tatjana Afanasjeva-Kolomiec, Lietuvoje šiemet akcija suplanuoja ne tik Vilniuje, bet ir Alytuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Visagine, Grigiškėse. Pirmą kartą Vilniuje panašus renginys įvyko 2015 metais, tuomet dalyvių tebuvo 11, bet kasmet jų daugėja. Akcijos „Nemirtingas pulkas“ vyksta ir kitose šalyse, šiemet jau septintą kartą.
Konservatorius išvadino analfabetais
Beje, kaip tik gegužės 9-ąją Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija išplatino pranešimą, kad Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Rimantas Jonas Dagys ir Paulius Saudargas įregistravo įstatymo pataisos projektą, kuriuo siekiama uždrausti platinti, naudoti susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitaip demonstruoti dvispalves juodai oranžines Georgijaus (Šv. Jurgio) juostas.
V.Tomaševskis konservatorius už tokią iniciatyvą išvadino analfabetais, kurie neišmano istorijos ir net nežino, kad Šv. Georgijaus (arba Šv. Jurgio) juostelė buvo uždrausta Stalino.
„Tai yra analfabetizmas, neišprusimas. Tas, kad nori ką nors uždrausti, turi žinoti, ką draudžia. Šv. Georgijaus juostelė yra šventojo simbolis, kaip gali konservatoriai, krikščionys demokratai tuo labiau uždrausti šventojo simbolį? Tai yra nonsensas. Tai lygiai taip pat, kaip kai kurie dabar nori Vakarų Europoje uždrausti kryžiaus ženklą“, – lygino V.Tomaševskis.
Jis teigė, kad Georgijaus juostelės simbolis buvo bolševikų persekiojamas, jį buvo uždraudęs Stalinas iš karto po revoliucijos, už jo nešiojimą grėsė tremtis. Ir atšaukė tą draudimą tik 1943 metais, bijodamas pralaimėti karą.
Akcijos „Nemirtingas pulkas“ teigimu, Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidota 3460 sovietų karių palaikų.
