Gelbėtojų istorijos įkvepia: užbėgęs nelaimei už akių, pareigūnas tapo bičiuliu

„Atvykome greitai, pasikėlėme autokeltuvu. Eidamas link vyro stengiausi susipažinti, užmegzti kontaktą. Mes kalbėjomės, tačiau žmogus nenorėjo, kad artinčiausi“, – apie įvykį pasakojo ugniagesys gelbėtojas Arnoldas.

Skuba visos tarnybos

Pokalbis su žmogumi truko ilgai, o bendrauti teko įvairiomis temomis ir kantriai – apie gyvenimo prasmę, sunkumų įveikimą. Galiausiai vyras sutiko nusileisti žemyn.

Tačiau tuo istorija nesibaigė. „Jau nusileidus mes apsikeitėme kontaktais ir iki šiol retkarčiais pabendraujame socialiniame tinkle. Matau, kaip jam sekasi“, – pasakojo gelbėtojas Arnoldas.

Tai – tik viena kasdienybės detalė tų, kurie dirba su dvasinių, emocinių ir psichologinių išgyvenimų turinčiais žmonėmis.

Žmonėms, kurie ketina nusižudyti, turi psichologių problemų bei dvasinių išgyvenimų, pagalbos ranką tiesia ne viena ir ne dvi tarnybos: padėti nori psichologai, artimieji, o skubiu atveju į įvykių vietas važiuoja policija, medikai ir ugniagesiai.

Pasak specialistų, norint padėti reikia nueiti ilgą kelią. Nuo stogo nukelto ar nuo tilto nušokusio žmogaus problemos išgelbėjus jį tuo nesibaigia – jam reikia gilesnės ir profesionalios pagalbos.

Padėti turi ne viena organizacija

Kauno mieste nuo 2017 metų rudens pradėtas įgyvendinti savižudybių prevencijos modelis. Juo siekiama sukurti efektyvaus ir nuolatinio tarpsektorinio bendradarbiavimo sistemą, kuri užtikrintų kokybišką psichikos sveikatos paslaugų teikimą ketinantiems žudytis, mėginusiems nusižudyti ir jų bei nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Kauno miesto gyventojams teikiama anoniminė psichologinė pagalba, dirba atvejo vadybininkai, su psichologais susitinkama vaikų, paauglių, jaunimo ir suaugusiųjų grupėse, taip pat veikia savitarpio paramos grupė nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Kauno miesto savižudybių prevencijos modelio koordinatorės Linos Pranckevičiūtės teigimu, yra labai svarbu, kad bendradarbiautų skirtingų sektorių darbuotojai, kuriant saugią bendruomenę nuo savižudybių mūsų mieste.

„Ne tik sveikatos priežiūros paslaugų sektorius gali prisidėti prie žmogaus psichinės gerovės, bet ir visos organizacijos, kurios gali bendradarbiauti tarpusavyje ir kartu vykdyti savižudybių prevenciją", – sakė L.Pranckevičiūtė.

Pagalbos ranka – iš ugniagesių

Gerinant tarpsektorinį bendradarbiavimą projekto vykdytojai susitiko su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos psichologe Virginija Venskūniene ir Kauno komandų ugniagesiais gelbėtojais.

Jiems, kaip ir policijos pareigūnams ar medikams, taip pat tenka gelbėti žmones pačiose įvairiausiose situacijose. Kartais jie atvyksta pirmieji, tad pirmoji pagalba tuomet priklauso nuo jų.

Ugniagesiams reikia žmones traukti iš vandens ar nukelti nuo aukštų pastatų, o neretai gelbėtojams tenka ir derybininko ar psichologo vaidmuo. Tačiau emocinius išgyvenimus, sukrėtimus, baimę išgyvenantys žmonės jų pagalbos dažnai atsisako.

Kartą, nuo Vileišio tilto nušokus žmogui, į nelaimės vietą išsiųstos visos gelbėjimo tarnybos: policija, medikai, ugniagesiai. Atvykus gelbėtojams vyras jau buvo vandenyje, o jo gelbėti į vandenį šoko vienas iš Kauno ugniagesių.

„Tačiau kai priartėjau prie jo, jis mane atstūmė, įžeidinėjo, sudavė į krūtinę. Jausdamas skausmą krūtinėje, panėriau ir man pavyko ištraukti jį į krantą. Žinau tik viena – turiu išgelbėti žmogų“, – sakė Kaune dirbantis ugniagesys Donatas.

Ugniagesių pagalbos reikėjo moteriai, kurią vyras buvo užrakinęs bute. Kai atvyko ugniagesiai, ji buvo prie lango ir ketino šokti. Autokeltuvu pakilę gelbėtojai kaunietę visų pirma nuramino.

Kaip sako patys pareigūnai, tokiose situacijose svarbu tinkama ir rami jų pačių reakcija.

„Kalbėjomės su ja, prašėme giliai kvėpuoti, kad galėtume sėkmingai išgelbėti. Tik moterį nuraminus galėjome saugiai ją nukelti“, – pasakojo ugniagesys Marius.

Kartu su kitomis tarnybomis gelbėtojams tenka važiuoti ir į avarijų vietas. Sulamdytuose automobiliuose po eismo įvykių įkalinti žmonės būna šoko būsenos, jie priešinasi, dažnai – atstumia pagalbą, tuo tarpu gelbėtojams svarbiausia saugiai juos išvaduoti.

Ugniagesiai, pasakodami apie savo darbo virtuvę, atskleidžia ir tam tikras visuomenei nematomas ir nežinomas detales. Pavyzdžiui, jei reikia traukti avarijoje nukentėjusį žmogų naudojant specialius įrankius, nukentėjęs žmogus pridengiamas audeklu, kad nebūtų dar daugiau sužalojamas stiklo šukėmis.

„Tačiau audeklu užklotas žmogus jaučia dar didesnį stresą ir baimę, todėl kartu po audeklu palendame ir mes – taip jį raminame ir kalbamės, pasakojame, kas yra daroma, kad tai – būtinosios gelbėjimo operacijos dalis. Kasdien matome žmonių nelaimes, ypač skaudu, kai į jas patenka vaikai“, – pasakojo ugniagesys Tomas.

Pasak Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos psichologės V.Venskūnienės, ugniagesiai gelbėtojai, vykdami į kritinius įvykius, kaskart patiria stresą, tačiau labiausiai su tuo jiems padeda susitvarkyti komandinis darbas bei ilgametė patirtis.

„Ugniagesiai gelbėtojai yra profesionalai, bet tuo pačiu ir žmonės, kurie geba susidoroti su stresinėmis situacijomis bei darbo iššūkiais“ – teigė V.Venskūnienė.

Prašyti pagalbos – ne gėda

Per metus, kai yra įgyvendinamas Kauno miesto savižudybių prevencijos modelis, įvyko apie 3 tūkst. atvejo vadybininkų ir psichologų, teikiančių anoniminę pagalbą, konsultacijų ir daugiau kaip 400 psichologinių ir savitarpio paramos grupių susitikimų.

Specialistai akcentuoja, kad prašyti pagalbos nėra gėda, o būtina. Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti asmens krizę ir užtikrinti pagalbos teikimą, kad būtų galima išvengti sunkesnių padarinių.

Kiekvienam žmogui yra reikalingas artimųjų, draugų palaikymas, taip pat galimybė gauti paslaugas anonimiškai ir nemokamai. Tokios paslaugos yra numatytos įgyvendinant savižudybių prevenciją Kauno mieste.

Daugiau informacijos apie pagalbos galimybes Kauno mieste galite rasti internetinėje svetainėje www.tunesivienas.lt.