Pajūryje plazda geltona vėliava. Tik palei Palangos tiltą – raudonos. Jos čia iškeltos ne šiaip sau. Palangos gelbėtojų tarnybos vadas Jonas Pirožnikas sako, kad kelios dešimtys metrų nuo tilto į abi puses yra „iškirpti“ iš paplūdimio zonos.
Viskas ne tik dėl bangavimo. Šioje zonoje daug duobių, statybų ir ankstesnių tiltų liekanų. Vienas įkaušęs drąsuolis pastarosiomis dienomis šoko nuo tilto. Nuotykis baigėsi atviru lūžiu.
Nugaišęs ruonis ant kranto lauks pirmadienio
Gelbėtojo racija nerimsta. Pranešama, kad paplūdimio pietuose ant kranto išmestas didžiulis nugaišęs ruonis.
„Gerai, kad ten nėra poilsiautojų. Jei būtų išmestas čia, reikėtų ką nors skubiai daryti. Galbūt užkasti smėliu ar nutempti kitur“, – aiškina J.Pirožnikas.
Kodėl negalima to padaryti dabar, tuoj pat? Gelbėtojai išsiaiškino, kad savaitgalį Palangos komunalinės tarnybos nedirba. Tuo turėtų užsiimti būtent jos.
Kitas signalas – šeimyna su šunimi ir mažu vaiku vartoja alkoholį paplūdimyje. Jie buvo iš čia išprašyti. „Paplūdimiuose jau niekur neišgirsite „šaltas alus“. Tai vieša vieta. Nei vartoti, nei demonstruoti alkoholio nevalia“, – paaiškina J.Pirožnikas.
Kažkas nuplaukė per toli į jūrą. Kuriame katerį ir lekiame su vėjeliu. Plaukikas iškelia į viršų rankas – negilu, tik iki kaklo. Gelbėtojas mosteli judėti kranto link.
„Mūsų gelbėtojai – geri plaukikai. Penkiasdešimtmetis Genadijus per keturių balų bangavimą apiplaukia Palangos tiltą. Jis kietas, tačiau turiu pasakyti – nė vienas gelbėtojas neplauks geriau už vandens motociklą“, – pabrėžia J.Pirožnikas, ne kartą tapęs Lietuvos vandens motociklų varžybų nugalėtoju.
Žalios vėliavos nebus
„Baltijos jūra visada pavojinga. Net kai nebanguoja. Todėl žalios vėliavos iš principo niekada nekelsime. Nebent baseine. Raudona vėliava keliama tuomet, kai būna per šaltas vanduo – žemiau 10 laipsnių. Taip pat kai bangavimas viršija tris balus“, – paaiškina gelbėtojas J.Pirožnikas.
Gelbėtojų vadas negali atsakyti, kiek prie nelaimių prisideda alkoholis. Faktas, kad išgėrę save saugo mažiau. Tačiau daug įdomesnė kita statistika – aukštaičiai skęsta dažniau už žemaičius.
Daviau liemenę ir paleidau į jūrą. Po kelių minučių jį pagavo srovė.
„Vienas žmogus iš Šalčininkų aiškino, kad turėčiau jam sumokėti kompensaciją, nes neleidžiu maudytis ramioje jūroje.
Daviau liemenę ir paleidau į jūrą. Po kelių minučių jį pagavo srovė. Sėkmingai ištraukėme“, – pasakoja gelbėtojas.
Įdomus faktas, kurį J.Pirožnikas yra įtraukęs į savo išleistą knygą – apie 80 procentų žmonių, kuriuos gelbėtojams tenka traukti iš vandens – aukštaičiai, toliau nuo jūros gyvenantys tautiečiai.
„Iš Žemaitijos apylinkių skęsta vos vienas kitas – dažniausiai įkaušęs. Jūra pačiumpa tuos, kurie neturi jokios patirties. Žmogus šokinėja vietoje ir laukia bangos. Po truputį vanduo jį nuneša į kitą vietą. Tuomet jis bando sugrįžti ir patenka į duobę, sriūbteli jūros vandens, pradeda skęsti“, – pasakoja J.Pirožnikas.
