Viešai gelbėtojų tarnybą kritikuojantis G.Čepas įsitikinęs, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma tarnyba dirba neefektyviai. „Pinigų skiriama vis daugiau, tačiau jie nėra tinkamai panaudojami: lėšos švaistomos ir technikai. Darbuotojai nėra parengti taip, kaip pridera, neišmokyti dirbti su technika“, – kritiką rėžė G.Čepas.
Brangūs pirkiniai
Buvęs gelbėtojas sako, kad gelbėtojams sudarytos darbo sąlygos neatitinka elementarių reikalavimų. „Gelbėjimo stotys išnuomotos privatininkams, o gelbėtojai iškelti į vadinamuosius konteinerius. Tai neatitinka higienos normų ir apie tai jau seniai žinoma“, – teigė G.Čepas. Jam įtarimų sukėlė ir tarnybos pirkiniai – kopijuokliai, vandens motociklai, žiūronai, kainuojantys apie tūkstantį litų. Gelbėtojai turi ir vaizdo kamerą, kainavusią daugiau nei 3,2 tūkst. Lt.
Šį pavasarį Kontrolės ir audito tarnyba tikrino Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos veiklą. Buvo nustatyta, kad gelbėtojai prastai parengti, pareikšti įtarimai dėl savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos. Pabrėžta, jog ne visi gelbėtojai mokėjo elgtis su technika.
„Ketinu teikti pasiūlymą, kad gelbėtojų funkcijos būtų perduotos licencijuotoms įstaigoms. Jos turėtų užtikrinti saugumą visą laiką, ne taip, kaip Palangoje, kur paplūdimiai prižiūrimi iki 18 val., ar Klaipėdoje, kur gelbėtojai dirba iki 21 val. Dabar tikra nervarka“, – kritiką žėrė G.Čepas.
Jis stebėjosi ir finansavimu – Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos metinis biudžetas siekia apie 802 tūkst. Lt. Palangoje ši funkcija perleista privačiai bendrovei. Šį pavasarį ji po konkurso pasirašė penkerių metų sutartį su savivaldybe, jos vertė – 1,2 mln. Lt.
„Palangai metams užtenka 240 tūkst., o Klaipėdai reikia 800 tūkst. Lt. Kodėl toks neatitikimas?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Užvertė skundais
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas Virginijus Urbonas teigė jau pavargęs nuo įvairių kaltinimų. „Šis žmogus rašo skundus vieną po kito visoms institucijoms. Per pusmetį apsilankė 19 komisijų. Jau trukdoma dirbti! Kokios kvalifikacijos jis ekspertas?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Jis neslėpė, kad tarnybos darbą nagrinėjusios komisijos iš tiesų rado pažeidimų. „Mes to neslepiame, klaidų buvo“, – teigė V.Urbonas.
Šis žmogus rašo skundus vieną po kito visoms institucijoms. Per pusmetį apsilankė 19 komisijų. Jau trukdoma dirbti.
Paklaustas, kaip vertina kai kurių tarybos narių pasvarstymus, ar nederėtų pasukti Palangos keliu ir rinktis privatininkus, V.Urbonas tikino negalįs būti nešališkas. „Galiu pareikšti savo nuomonę tik kaip žmogus: negalima privatizuoti institucijų, kurios rūpinasi žmonių saugumu. Žmonių saugumas – svarbiausias kriterijus.“ Praėjusiais metais Klaipėdos gelbėtojų pasididžiavimu tapo faktas, kad jų prižiūrimuose paplūdimiuose nenuskendo nė vienas žmogus.
Padidino algas
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas teigė, jog miesto valdžia atidžiai stebi, kaip Palangoje sekasi dirbti privatiems gelbėtojams. „Analizuojame ir finansinius aspektus. Veiklos efektyvumu šios dvi tarnybos viena kitai nenusileidžia. Paskaičiavimai? Tie, kuriuos pateikia Palanga ir mes, – skiriasi. Skaičiai – lyg poezija. Jie tiesiog neparodo visų sąnaudų. Mūsiškiai – valdiškoje kišenėje, tad viskas matyti“, – teigė politikas.
Jo nuomone, privačias kompanijas labiau domina ne paslaugos teikimas, o nekilnojamasis turtas paplūdimiuose.
Šiam sezonui Klaipėdoje priimta daugiau nei 70 gelbėtojų. Šiemet gelbėtojai uždirbs keliasdešimčia litų daugiau nei anksčiau. Iki šiol darbas, kuriame rizikuojama gyvybėmis, buvo vienas menkiausiai apmokamų. „Paskatinimas – visa nedidelis. Tačiau gelbėtojų darbą renkasi jauni žmonės, dažnai nė neklausdami, kiek uždirbs“, – pastebėjo A.Šulcas.
V.Urbonas šią savaitę buvo susitikęs su Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos asociacijos prezidentu. „Jis pažymėjo, kad Vokietijoje gelbėtojais dirba savanoriai. Tačiau jie maitinami, jiems suteikiama nakvynė ir 25 eurų dienpinigiai“, – pasakojo Klaipėdos gelbėtojų vadas.
Dėl Karklės – neaiškumai
Prieš mėnesį, kai pas Klaipėdos miesto merą viešėjo Klaipėdos rajono valdžia, vėl buvo prisiminta, kad Karklėje, kur poilsiautojų taip pat netrūksta, veikia vaikų stovyklos, nedirba nė vienas gelbėtojas. Nutikus nelaimei gelbėtojai važiuoja iš Klaipėdos arba Palangos. Klaipėdos miestas pasiūlė rajonui pirkti paslaugas iš jų, tačiau, pasak gelbėtojų vadovo V.Urbono, tai ne – išeitis. Anot V.Urbono, Karklėje turėtų atsirasti oficialus paplūdimys, reikėtų sukurti infrastruktūrą. „Ten reikia didžiulio įdirbio“, – teigė V.Urbonas.
