„Pagarba šalies praeičiai ir tarnystė teisingumui moko mus kasdien ieškoti naujų kelių išaiškinant nusikaltimus žmoniškumui. Nežiūrint į šių bylų sudėtingumą ir didelį įvykių laiko tarpą, džiugina prokurorų ryžtas į dienos šviesą išvesti kiekvieną, kuris prisidėjo prie genocido vykdymo“, – apie kolegų atliktą darbą kalbėjo šalies generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Marijampolės rajono vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žukausko, kaltinamasis V.V. nuo 1952 metų rudens Šakių rajone tarnavo sovietų okupacinėje struktūroje operatyviniu įgaliotiniu. Šių Lietuvos valstybės saugumo ministerijos („MGB“) struktūrų tikslas buvo sunaikinti Lietuvos partizanus.
Tyrimo duomenimis, V.V. žinojo, jog vienoje sodyboje gali slėptis Lietuvos partizanas slapyvardžiu „Nemiras“. 1953 m. kovo mėnesį kaltinamasis kartu su kitais MGB Šakių rajono skyriaus vadais ir kariais naktį nuvyko į sodybą, ją apsupo ir apšaudė. Sodybos apsupties metu buvo suimtas sužeistas partizanas, kuris tų pačių metų liepos 20 d. Karinio tribunolo buvo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.
Kaltinamasis savo kaltės nepripažino dėl šio nusikaltimo ir atsisakė duoti parodymus.
Ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos partizanų naikinimo Marijampolės rajono prokuratūroje buvo pradėtas 2000 metais. 2001 m. rudenį Kauno apygardos teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje V.V. buvo kaltinamas 1953 m. sausio mėnesį bendrininkavęs nužudant du Lietuvos partizanus.
2004 m. vasario 4 d. Kauno apygardos teismas V.V. pripažino kaltu dėl genocido vykdymo (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis) ir nubaudė jį 6 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau dėl ligos nuo bausmės atlikimo atleido.
V.V. nesutiko su teismo nuosprendžiu ir 2004 m. rudenį jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų ir nuteistojo apeliacinius skundus dėl minėto apkaltinamojo nuosprendžio, visus skundus atmetė ir paliko galioti Kauno apygardos nuosprendį. Nuteistasis Lietuvos apeliacinio teismo nutartį kasacine tvarka apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 2005 m. vasario 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija kasacinį skundą atmėtė.
Dėl Lietuvos teismų priimtų sprendimų V.V yra pateikęs skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Primename, kad 1990–2009 m. laikotarpiu šalyje buvo pradėti ir atliekami 237 ikiteisminiai tyrimai dėl okupaciniu laikotarpiu padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Per minėtą laikotarpį 25 baudžiamosios bylos 37 asmenų atžvilgiu buvo perduotos nagrinėti teismui, iš jų – 22 baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu, 3 bylos – prokuroro nutarimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Šiais metais buvo priimti procesiniai sprendimai inicijuoti 8 ikiteisminius tyrimus dėl minėtų nusikalstamų veikų.
