Pasak prokuratūros pranešimo, pakartotinio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad žmogaus gyvybė nebuvo atimta dėl asmens ar asmenų nusikalstamo pasitikėjimo, nusikalstamo nerūpestingumo ar tyčinių veiksmų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksu, tolimesnis baudžiamasis procesas negalimas.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai išreikalavo ir įvertino dokumentus iš Valstybės saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės Kanceliarijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, bankų, telekomunikacijų bendrovių operatorių. Papildomai peržiūrėjo įvykio vietą, atliko du eksperimentus, ir keturis specialistų tyrimus: vaizdo įrašo ir fotonuotraukų vaizdo; trasologinį; pluoštinių medžiagų ir informacinių technologijų. Taip pat gauti dviejų valstybių atsakymai į teisinės pagalbos prašymus, apklausti trys specialistai bei apie 100 liudytojų.
Be to, prokuroras nutarime įvertino ir tokią aplinkybę, kad baudžiamasis procesas dėl užsienio valstybėje padarytų nusikalstamų veikų žmogaus gyvybei galimas tik tuo atveju, jeigu šias veikas padarė Lietuvos Respublikos pilietis ar kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. Atlikto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų priežastinį ryšį tarp Lietuvos Respublikos piliečio ar kito nuolat Lietuvoje gyvenančio asmens veiksmų ir V.Pociūno mirties.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas vykdant Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį.
Agentūra BNS primena, kad V.Pociūnas žuvo 2006-ųjų rugpjūčio 23-iosios naktį, iškritęs iš devinto aukšto viešbutyje Breste. Generalinė prokuratūra dukart buvo pripažinusi, kad ši mirtis buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau teismo nurodymu ikiteisminis tyrimas vis buvo atnaujinamas. Pastarąjį kartą tarp kitų versijų tirta ir nužudymo versija.
