„Esame priėmę sprendimą sudaryti prokurorų tyrimo grupę, pajungti daugiau prokurorų ir pavesti jiems įvertinti ir anksčiau nutrauktą tyrimą JAV Senato paviešintos ataskaitos kontekste. Galbūt jie priims sprendimą ir tą tyrimą atnaujinti. Gal ras reikalo juos sujungti ir dar kartą viską giliai ir, kiek įmanoma, rimtai ištirti“, – trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio žurnalistams Seime sakė laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Raulušaitis.
Jis pripažino abejojantis, kad iš tikrųjų Lietuvos teisėsauga dar gali ką nors šioje istorijoje išsiaiškinti be pagalbos iš JAV.
Ir iki JAV Senato paviešintos ataskaitos Lietuvos prokurorai teiravosi partnerių JAV, ar šie sutiktų suteikti bent kokios nors informacijos apie Lietuvoje galimai veikusį slaptą CŽV sulaikymo centrą, tačiau sulaukdavo neigiamo atsakymo.
Dabar prokurorai nutarę JAV Teisingumo departamento prašyti konkrečių dokumentų, kuriais remiamasi JAV Senato ataskaitoje.
„Kol kas tas prašymas dar nėra net fiziškai išsiųstas, nes prieš tai buvo analizuojama jo vykdymo galimybė“, – teigė D.Raulušaitis.
Kiek gali tekti laukti atsakymo iš JAV, pasak prokuroro, priklausys ir nuo formuluojamo prašymo apimties.
Prokuroras neatmeta, kad vėl sulaukus neigiamo atsakymo, gali tekti prašyti, kad JAV pareigūnus suteikti duomenis „paspaustų“ Lietuvos politikai.
„Jei susidurtume su nenoru vykdyti mūsų teisinės pagalbos prašymo, tai tokiu atveju atsirastų erdvės ir politikams, kurie galbūt galėtų diplomatiniais kanalais paspausti užsienio valstybę, kad bendradarbiautų su Lietuvos teisėsauga, bet šiandien to dar nereikia, nes prašymas dar neišsiųstas“, – pažymėjo D.Raulušaitis.
Gavo 6000 puslapių
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį pasikvietė prokurorus, Valstybės saugumo departamento ir policijos atstovus į posėdį, kuriame buvo pristatyta išsami praėjusią savaitę JAV Senato paviešintos ataskaitos analizė.
Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pripažino, kad komitetas gavo ir skaitė ne tik viešai paskelbtą 600 puslapių ataskaitos santrauką, bet visą 6 tūkst. puslapių ilgio dokumentą.
„Mes turime 6 tūkst. puslapių Senato ataskaitą, o ji padaryta iš 6 mln. dokumentų. Tie dokumentai gali būti originalūs, žvalgybiniai dokumentai, kuriuos matė Senato komitetas ir kurių turi prašyti mūsų teisėsauga. Juos gavus, gal ir būtų įrodymai teisme, bet tai spręs JAV Vyriausybė, ar juos perduoti“, – teigė A.Paulauskas.
Jis pripažino, kad realiai gauti šiuos popierius vilties maža, nes net ataskaitoje prie kai kurių nuorodų aiškiai nurodoma, kad trečiosioms šalims duomenys nebus teikiami.
Tokiu atveju, pasak A.Paulausko, maža vilties, kad Generalinei prokuratūrai pavyks šioje klampioje istorijoje ištirti ką nors daugiau, nei buvo padaryta iki šiol.
Nebėra, ką tirti, anot Seimo komiteto pirmininko, ir politikams, nes parlamentinis tyrimas šioje istorijoje atliktas kokybiškai.
M. al-Hawsawio prokurorai neieškojo
Praėjusią savaitę paviešintoje JAV Senato ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje galėjo kalėti mažiausiai du kaliniai – Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawis, įtariamas Rugsėjo 11-osios atakų organizavimu ir finansavimu, bei trečiuoju pagal svarbą laikytas teroristinės organizacijos „al Qaeda“ narys palestinietis, gimęs Saudo Arabijoje, Abu Zubaydah.
Senato dokumente rašoma, kad M.al-Hawsawį buvo atsisakyta įleisti į vietos ligoninę, nors anksčiau esą buvo tartasi su šalies atstovais, kaip elgtis, jeigu kaliniams prireiks medicinos pagalbos. Teigiama, kad CŽV pareigūnai suprato nenorą priimti kalinį į vietos ligoninę dėl žiniasklaidos dėmesio, tačiau tuomet jiems iškilo abejonių dėl valstybės „noro dalyvauti taip, kaip buvo sutarta“.
Senato komiteto medžiagoje skelbiama, kad M.al-Hawsawiui nuo kankinimų išsivystė chroniškas hemorojus, atsirado išangės įplėšų ir simptominis tiesiosios žarnos iškritimas. Nepažymima, kuriame kalėjime buvo naudojami metodai, sukėlę šias pasekmes.
Lietuvos Generalinė prokuratūra vasario mėnesį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti kalinamas M.al-Hawsawis.
Tačiau D.Raulušaitis trečiadienį pripažino, kad iki dabar tyrimą vykdantys prokurorai nė nebandė susisiekti su galimu nukentėjusiuoju.
„Mes nesame gavę jokių duomenų, kad jis Lietuvoje gali būti kaip nors nukentėjęs, todėl mums nebuvo jokio poreikio jo ieškoti. Galėčiau pasakyti, kad Žmogaus teisių stebėjimo instituto pareiškimai parašyti ir prokuratūrai pateikti be aiškios jo valios. Mes nematome jo įgaliojimų ar prašymų jam atstovauti. Tai buvo vienas iš argumentų priimant sprendimą nutraukti tyrimą, kurį paskui teismas atnaujino“, – teigė prokuroras.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Redress“ 2013-ųjų rudenį pareiškė, jog labai tikėtina, kad 2003 metais Pakistane sulaikytas Saudo Arabijos pilietis M.al–Hawsawis, kuriam dabar gresia mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.
„Redress“ teigimu, vyras į Gvantanamo bazę pateko 2003-iųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais, o 2004 metų kovą buvo išgabentas į Maroką.
