„Vykdant M.Golovatovo tarptautinę paiešką bei išduodant Europos arešto orderį, oficialūs dokumentai buvo rengiami pagal turimus tikslius Michail Golovatov anketinius duomenis, t.y. juose įrašytas šio asmens vardas – „Michail“, – teigia Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas BNS perduotame atsakyme.
Jo teigimu, kad rengiant oficialius dokumentus naudota teisinga M.Golovatovo vardo transkripcija, patvirtina ir jo sulaikymo Austrijoje faktas.
„Priešingu atveju, esant neatitikimų M.Golovatovo asmens dokumentuose ir Europos arešto orderyje nurodytų jo asmens duomenų, Austrijos Respublika šio asmens nebūtų sulaikiusi ir jo perdavimo procedūros nebūtų svarsčiusi“, – tvirtina prokuroras.
Jis taip pat pabrėžė, kad susirašinėjant dėl M.Golovatovo perdavimo Lietuvai pagal išduotą Europos arešto orderį iš Austrijos gautuose oficialiuose dokumentuose M.Golovatovo vardas yra tapatus vardui, įrašytam 2010 metų spalio 6 dieną Europos arešto orderyje.
„Pastebėtina ir tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu rengtuose dokumentuose, kuriuose minimas M.Golovatovas, jo vardas buvo rašomas „Michail“. M.Golovatovo vardo transkripcija ikiteisminio tyrimo metu nė karto keičiama nebuvo“, – rašoma prokuroro atsakyme.
Jame akcentuojama, kad ieškomų asmenų informacinėse sistemose asmeniui identifikuoti naudojama asmens duomenų visuma – ne tik vardas ar pavardė, bet ir gimimo data, vieta, pilietybė ir pan.
Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministerija BNS pranešė, kad Lietuvos ieškomo Sausio 13-osios bylos įtariamojo M.Golovatovo vardas Šengeno informacinėje sistemoje ir šio asmens pase bei jam išduotoje Šengeno vizoje nesutapo viena raide.
Šengeno informacinėje sistemoje buvo įvesta „Michail“, tuo metu ieškomo asmens pase ir Suomijos ambasados Maskvoje išduotoje vizoje buvo parašyta „Mikhail“. Remiantis tuo, M.Golovatovas buvo įleistas į Suomiją.
Suomija praėjusią savaitę pranešė anuliavusi Rusijos piliečiui M.Golovatovui 2009 metais išduotą Šengeno vizą.
M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui. Tarp pateiktų įtarimų – ir 14 žmonių žudynės 1991 metų sausio mėnesį, kai sovietų kariai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą, kurį buvo susirinkusi ginti beginklių žmonų minia.
Austrija liepos 14 dieną buvo trumpam sulaikiusi M.Golovatovą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį, bet nepraėjus nė parai paleido, taip sukeldama Lietuvos pasipiktinimą. Netrukus po to spaudoje pasirodė pranešimų, kad M.Golovatovas yra ne kartą įvažiavęs į kitas Šengeno erdvės šalis, taip pat ir Suomiją.
