Taip prokuratūros vadovė reagavo į kai kurių Sausio 13-osios aukų artimųjų ir buvusio valstybės vadovo Vytauto Landsbergio priekaištus, kad teisėsauga neįvertino M.Gorbačiovo atsakomybės už sovietų agresiją.
„Su visa pagarba žuvusiųjų artimiesiems ir suprasdama jų beribį netekties skausmą, kategoriškai nesutinku su šiandien vėl skambančiais priekaištais, neva nebuvo išnaudotos galimybės ikiteisminiame tyrime apklausti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą M.Gorbačiovą“, – feisbuke parašė N.Grunskienė.
Ji priminė, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorai su tarptautinės teisinės pagalbos prašymais į Rusiją kreipėsi net tris kartus, su analogiškais prašymais į Rusiją kreipėsi ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai.
„Deja, bet tai nedavė norimo rezultato. Artimųjų skundai dėl M.Gorbačiovo baudžiamojo persekiojimo taip pat nagrinėti ir Lietuvos teismuose, kurie pripažino, kad prokurorai išnaudojo visas turėtas teisines galimybes, o jų priimti procesiniai sprendimai yra pagrįsti ir teisėti“, – teigia prokuratūros vadovė.
Ji priminė, kad Lietuvos apeliacinio teismo paskelbtu nuosprendžiu kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų buvo pripažinti aukščiausias pareigas ėję 67 Sovietų Sąjungos kariškiai ir statutiniai sovietų armijos karininkai.
„Tai didžiulė Lietuvos prokurorų pergalė ir jie visi už tai verti didžiausios mūsų pagarbos ir padėkos. Maža to, už sąžiningai atliktą darbą ir deramai įvykdytą pareigą Lietuvai mūsų prokurorai, teisėjai ir tyrėjai šiuo metu yra neteisėtai persekiojami Rusijos Federacijos ir už Lietuvos ribų nėra saugūs. Tad šiandien turime ne teisę priekaištauti jiems, bet pareigą juos apginti“, – teigė N.Grunskienė.
Diskusijas dėl Lietuvos prokuratūros vaidmens vėl paskatino per sovietų agresiją nužudytų laisvės gynėjų artimųjų sprendimas pateikti civilinį ieškinį Vilniaus teismui dėl M.Gorbačiovo atsakomybės.
Vienas iš ieškovų Robertas Povilaitis ilgą laiką siekė, kad Lietuvos prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą paties M.Gorbačiovo atžvilgiu.
„Apeinant, nepaliečiant aukščiausios grandies vado, teisingumas nėra visiškai įvykdytas“, – 15min sakė R.Povilaitis.
R.Povilaičio tėvas Apolinaras Juozas Povilaitis yra vienas iš 14 laisvės gynėjų, žuvusių sausio 13-ąją.
Lietuvos teisėsaugos veiksmus sukritikavo ir tuometinis valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Jis sakė tikįs, kad artimųjų skundas teismui padės susimąstyti.
„Susimąstyti, kad tie klausimai turi būti svarstomi iki galo. Negali būti atidėta todėl, kad Gorbačiovas per didelis ar kur nors populiarus. Tai mūsų teisėsauga tada traukiasi ir lenda į krūmus“, – žurnalistams sakė V.Landsbergis.
Vilniaus apygardos teismas 2019 metų kovą nuteisė dešimtis buvusių sovietų pareigūnų ir kariškių. Jie pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimus žmoniškumui, įvertinus jų vaidmenį sovietų agresijoje. Dauguma iš jų nuteisti už akių, apeliacinis teismas patvirtino nuosprendį.
Byloje nuteistas vėliau miręs tuometinis sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, tačiau kaltinimai M.Gorbačiovui niekada nebuvo pateikti.
