Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, N.Grunskienė pirmadienį kreipėsi į V.Čmilytę-Nielsen informuodama apie 2022 metų lapkričio 15 dieną pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.
150 straipsnio 4 dalyje kalbama apie mažamečio asmens seksualinį prievartavimą.
153 straipsnio pirmoje dalyje – apie jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą.
Seimo pirmininkei adresuotame rašte N.Grunskienė nurodė, kad, remiantis šiame tyrime surinktais duomenimis, būtina spręsti klausimą dėl leidimo patraukti K.Bartoševičių baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises Seimo statuto 23 straipsnyje nustatyta tvarka.
Suprasti akimirksniu
- BK 150-ojo straipsnio „Seksualinis prievartavimas“ 3-ioji dalis numato, kad tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir atliko čia išvardintus veiksmus nepilnamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų.
- To paties straipsnio 4-oji dalis skelbia, kad tas, kas minimus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 13 metų.
- BK 153 straipsnio „Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas“ 1-oji dalis numato, kad tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Vadovaujantis Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis, Seimo nario asmuo neliečiamas, o Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Seimo statuto 22 ir 23 straipsniai nustato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis generalinis prokuroras.
Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS atsisakė komentuoti, ar K.Bartoševičius buvo apklaustas.
Informacijos nedetalizuoja
Popietę Generalinėje prokuratūroje surengta speciali trumpoji spaudos konferencija. Jos metu E.Martinonienė sakė, kad šiuo metu visa informacija visuomenei jau suteikta, ji nebus detalizuojama.
Šiuo metu tai yra beveik visa informacija, kurią mes galime pateikti. Tai yra tyrimo sėkmės klausimas.
„Tai yra ikiteisminio tyrimo sėkmės klausimas. Detalesnės informacijos apie ikiteisminį tyrimą pateikti negalime,“ – daug sykių teko kartoti GP atstovei.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiriamos veikos susijusios su galimai nukentėjusiais nepilnamečiais, mažamečiais, byla apima seksualinio pobūdžio aspektus – tad tyrimas yra jautrus, atsargiai viešintinas ir dėl to.
„Suprantame visuomenės susirūpinimą ir visuomenės teisę žinoti, bet galėsime kalbėti apie tyrimą tik tuomet, kai tai nepakenks pačiam tyrimui“, – teigė E.Martinonienė.
Prokuratūros atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad statuso „įtariamasis“ K.Bartoševičius šiuo metu dar neturi, nuo bet kokių galimų oficialių įtarimų jį saugo kol kas galiojantis parlamentaro teisinės neliečiamybės principas.
„Šiuo metu tai yra beveik visa informacija, kurią mes galime pateikti apie ikiteisminį tyrimą“, – kartojo E.Martinonienė, aiškindama, kad bylos duomenų viešinama tik tiek, kiek yra būtina sprendžiant klausimus dėl Seimo nario teisinės atsakomybės panaikinimo ir planuojant tolimesnius procesinius veiksmus.
Parlamentaras: esu šoke
K.Bartoševičius sakė, kad jį labai nustebino generalinės prokurorės kreipimąsis dėl jo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų. Kiek anksčiau pirmadienį jis pranešė pasitraukiąs iš Seimo, kaip teigė, dėl asmeninių priežasčių.
Vėliau kalbėdamas jis tikino, kad jo pasitraukimas iš Seimo nėra susijęs su šituo prokuratūros pranešimu.
„Mane labai nustebino ir iš tiesų tai esu šoke“, – 15min komentavo jis.
Nors prokuratūra nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas lapkričio viduryje, Seimo narys teigė, jog nebuvo apie tai informuotas.
Netikėta žinia
Parlamento Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pirmajam pavaduotojui Jurgiui Razmai teisėsaugos įtarimai kolegai buvo naujiena. Jis apie tai sužinojo iš žiniasklaidos.
Esą apie savo pasitraukimą iš Seimo informavęs K.Bartoševičius konservatoriams paaiškino, kad tai lėmė asmeninės priežastys.
J.Razmai žinia apie prokuratūros įtarimus frakcijos kolegai buvo netikėta.
Tai, kad K.Bartoševičius įtariamas seksualine prievarta prieš mažametį, Seimo pirmininkės pirmajam pavaduotojui buvo staigmena.
„Tikrai niekada nebūčiau pagalvojęs apie tokius dalykus. Bet kol kas tai yra įtarimai. Duok Dieve, kad jie nepasitvirtintų, kaip sakoma. Bet gerai, kad esant tokiems jau oficialiems įtarimams jis pats atsisako mandato ir neapsunkina kolegų gilintis į kažkokius svarstymus“, – komentavo jis.
TS-LKD frakcijos seniūnė: tai absoliuti naujiena
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako esanti šokiruota žinios, kad prokuratūra prašo naikinti parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybę tiriant galimą nepilnamečio asmens prievartavimą ir tvirkinimą.
„Tai yra man absoliuti naujiena, kolega Kristijonas prieš keletą dienų pranešė, kad trauksis dėl asmeninių priežasčių, tai, ką jūs pacitavot (BK straipsnius), kadangi pati nesusipažinus, iš to, ką girdžiu, tai šokiruoja. Matyt, kad teisėsauga išsiaiškins, neturiu, ką daugiau pridurti“, – BNS pirmadienį sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Frakcijos seniūnė teigė, kad K.Bartoševičius jos neinformavo apie atliekamą tyrimą.
„Jis nurodė, kad trauksis dėl asmeninių priežasčių, o aš nieko neklausinėjau, nes esu jutusi kadencijos eigoje, kad ne kartą abejonės dėl darbo Seime buvo išreikštos, maniau, kad tai yra tąsa, ir papildomai nesidomėjau“, – sakė parlamentarė.
K. Bartoševičius į Seimą išrinktas 2020 metais pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. 2020 metų Seimo rinkimų anketoje politikas nurodo, kad yra nevedęs.
VRK antradienį spręs dėl mandato Seime panaikinimo
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį planuoja spręsti dėl konservatoriaus Kristijono Bartoševičiaus įgaliojimų panaikinimo Seime.
„Klausimas dėl Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui įtrauktas į rytdienos VRK posėdžio darbotvarkę“, – pirmadienį BNS informavo VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.
Rinkimų kodeksas numato, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai jis atsistatydina pateikęs atitinkamą pareiškimą.
Toks pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai.
VRK K.Bartoševičiaus atsisakymą gavo elektroniniu paštu sausio 20 dieną, penktadienį, apie 20 valandą. Pareiškimas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.
VRK neturi pagrindo atidėti šio klausimo svarstymą, nepaisant to, kad Generalinė prokuratūra pranešė prašysianti panaikinti šio Seimo nario teisinę neliečiamybę.
Generalinė prokuratūra teigia, kad, remiantis pernai lapkritį pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, „būtina spręsti klausimą dėl leidimo patraukti šios kadencijos Seimo narį K.Bartoševičių baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises“.
Tyrimas vyksta dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.
Pagal šiuos straipsnius numatoma atsakomybė už seksualinį mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą, tvirkinimą.
Konstitucija numato, kad Seimo nario asmuo yra neliečiamas, jis be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
