Pagal įstatymus, už neteisėtą sienos perėjimą migrantų negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn, jei tai padaroma siekiant gauti politinį prieglobstį.
Šią vasarą sparčiai išaugus migrantų srautui, prokuratūra nusprendė nebepradėti ikiteisminių tyrimų kiekvieno migranto atžvilgiu tol, kol medžiagos nepateiks Migracijos departamentas.
Byla, jei nepaliks Lietuvos
Tačiau tai nereiškia, kad šiuo metu stovyklose laikomi migrantai dėl neteisėto sienos kirtimo bausmių nesulauks ateityje – jei jie negaus prieglobsčio ir atsisakys išvykti iš šalies, Lietuva reaguos keldama baudžiamąją bylą.
„Jeigu asmuo, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, tačiau tikslo šalis buvo ne Lietuva, o trečioji šalis – jiems turi būti pasiūlyta grįžti į tą šalį, iš kurios jis atvyko, arba į savo kilmės šalį. Jam atsisakius, turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas“, – 15min sakė N.Grunskienė.
„Ikiteisminiai tyrimai taip pat bus pradedami tų asmenų atžvilgiu, kurie nurodys, kad jų tikslas – ne Lietuvos Respublika, o kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija ar Prancūzija“, – pridūrė prokuratūros vadovė.
Jos teigimu, siekiant taupyti išteklius, šiuo metu nuspręsta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai migrantų atskirai neapklausinės – teisėsauga naudojasi duomenimis iš migracijos tarnybos apklausų.
Tyrimai bus pradedami tų asmenų atžvilgiu, kurie nurodys, kad jų tikslas – ne Lietuvos Respublika.
Šiuo metu tokių bylų dar nėra iškelta, nes nebaigtos prieglobsčio svarstymo procedūros.
Esant mažesniam migrantų srautui, nuo metų pradžios iki birželio bylos būdavo keliamos dažniau. Nuo metų pradžios dėl neteisėto sienos kirtimo atliekami 45 ikiteisminiai tyrimai, juose yra 205 įtariamieji. Šiame sąraše yra ir tokių atvejų, kai patys migrantai buvo sulaikyti vykstantys į Lenkiją, prieš tai nepasiprašę prieglobsčio Lietuvoje.
Įtarimai gabentojams
Prokuratūra plataus masto ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto migrantų gabenimo organizavimo pradėjo birželį.
Iš viso dėl neteisėto migrantų gabenimo organizavimo yra 19 ikiteisminių tyrimų ir 27 įtariamieji. Dalis jų – į Vakarų Europą migrantus vežę vairuotojai, sustabdyti netoli prie sienos su Lenkija.
„Tai įvairūs asmenys – ir Lietuvos, ir kitų šalių piliečiai. Yra atvejų, kai iš kitų šalių atvyksta asmenys, kurie nori išsivežti migrantus į Vakarų Europą“, – teigė generalinė prokurorė.
Uždarbiu susiviliojusiems migrantų gabentojams skirtos įvairios kardomosios priemonės, yra nemažai suimtų.
Kol kas teisėsaugos radare – pavieniai atvejai, duomenų apie organizuotas migrantų gabenimo grupes kol kas nėra.
Bylos migrantams
Lietuvoje esančių migrantų atžvilgiu taip pat atliekamos kelios bylos. Vienas vyras sulaukė įtarimų dėl vaikų pornografijos.
„Pas vieną iš nelegaliai atvykusių asmenų apžiūrint telefoną buvo rasta apie 50 pornografinio pobūdžio nuotraukų, kuriose atvaizduotas vaikas, netrukus bus sprendžiamas jo suėmimo klausimas“, – teigė generalinė prokurorė.
Ikiteisminis tyrimas migrantų atžvilgiu pradėtas dėl riaušių organizavimo Verebiejuose Alytaus rajone, kol kas įtariamai nepareikšti.
Alytuje yra iškelta byla dėl mažamečių vaikų apsvaiginimo – įtariama, kad vaikai buvo apsvaiginti prieš gabenant juos per Lietuvos sieną.
Teisėsauga taip pat atskirais tyrimais aiškinasi kelią užtvėrusių protestuotojų elgesį Rūdininkuose, pačių pareigūnų veiksmus panaudojant ašarines dujas prieš migrantus ir žiniasklaidai išsiuntinėto anoniminio laiško su grasinimu susprogdinti pastatus Vilniuje.
Ryšiai su Minsku
Krizė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje siejama su sankcijomis režimui, kurios įvestos reaguojant į opozicijos aktyvisto Romano Protasevičiaus areštą, gegužę priverstinai nutupdžius lėktuvą, kuriuo jis skrido iš Atėnų į Vilnių.
Lietuvos prokuratūra dėl šio nusikaltimo vykdo ikiteisminį tyrimą.
N.Grunskienės teigimu, iki šiol jau apklausti visi įgulos nariai ir lėktuvu skridę 126 žmonės, sudaryta jungtinė tyrimo grupė su Lenkijos teisėsaugos pareigūnais, išsiųsti Europos tyrimo orderiai ir teisinės pagalbos prašymai į Norvegiją, Graikiją ir kitas šalis.
Vienas iš svarbiausių tyrimų elementų – skrydžio duomenis fiksuojančios „juodosios dėžės“ informacijos tyrimas. Generalinė prokurorė patvirtino, kad tyrimas atliekamas užsienyje, bet konkrečią šalį įvardyti atsisakė.
„Laukiame informacijos iš juodųjų dėžių, taip pat paprašyta apklausti asmenis, kurie liko Baltarusijoje ir neskrido į Lietuvą“, – sakė N.Grunskienė.
Jos teigimu, atsakomąjį žingsnį žengė ir režimas – Baltarusijos teisėsauga oficialiai pateikė teisinės pagalbos prašymą pateikti bylos medžiagą.
„Jie prašo pateikti visos mūsų bylos kopiją. Dar neatsakėme. Kai atsakysime, tada informuosime“, – sakė generalinė prokurorė.
Teikti prašymus Lietuvai yra įprasta režimo taktika – vien šiemet Minskas jau atsiuntė 64 teisinės pagalbos prašymus.
Tarp jų buvo ir prašymai išduoti opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają bei apklausti kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų dėl Antrojo pasaulinio karo įvykių.
Informavome, kad atsisakome vykdyti V.Adamkaus apklausą. Įžvelgėme, kad buvo politiniai motyvai.
Prašymas išduoti S.Cichanouskają atmestas liepą, o sprendimas dėl V.Adamkaus priimtas šią savaitę.
„Rugpjūčio 3 dieną informavome, kad atsisakome vykdyti V.Adamkaus apklausą. Prašymas buvo pateiktas ne tuo tikslu, kaip buvo nurodyta teisinės pagalbos prašyme. Prašyme buvo nurodyta, kad siekiama atskleisti nusikalstamą veiką, o mes įžvelgėme, kad tai buvo politiniai motyvai“, – sakė generalinė prokurorė.
Tyrimas dėl kankinimų
Lietuvos teisėsauga Baltarusijos atžvilgiu yra žengusi ir dar vieną tarptautiniu mastu išskirtinį žingsnį – Vilniuje atliekamas tyrimas dėl galimų režimo nusikaltimų žmoniškumui, kankinant opozicijos aktyvistus.
N.Grunskienės teigimu, šiame ikiteisminiame tyrime iki šiol nukentėjusiais pripažinta 17 žmonių, artimiausiu metu gali būti priimtas sprendimas dėl dar dviejų asmenų.
„Nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys yra pateikę dokumentus iš gydymo įstaigų, nutarimus dėl arešto skyrimo, kai kurie – A.Lukašenkos įsakymus. Atlikus vertimus, bus skirtos užduotys specialistams nustatyti sužalojimų sunkumo laipsnį“, – teigė N.Grunskienė.
„Teisinės pagalbos prašymas nėra išsiųstas Baltarusijai. Tam dar nėra laikas, tikslas – neišviešinti asmenų, kurie pas mus pripažinti nukentėjusiaisiais“, – pridūrė generalinė prokurorė.
