Teisėsaugininkai prognozuoja niūrią artimiausią Lietuvos ateitį: didėjant nedarbui didės ir nusikalstamumas, socialinė įtampa, jau susirūpinta, kad antiriaušiniams padaliniams reikia daugiau ekipuotės. Generalinis komisaras V.Telyčėnas taip nedramatizuoja padėties, tačiau optimizmu irgi netrykšta.
Pirmasis etapas
Džiaugiatės, kad pavyko baigti pirmąjį policijos reformos etapą. Kas pasikeitė policijoje?
Policijos reforma yra procesas. Plėtros programa numatyta 5 metams. Visiškai baigti reformą buvo planuota 2011–ųjų pabaigoje. Dabar užbaigėme tik pirmąjį etapą – pakeitėme policijos valdymo sistemą.
Audito kompanija atliko auditą – patikrino, ar tinkamu keliu einame. Auditoriai rekomendavo būtinai stambinti valdymo grandis. Todėl įsteigėme 10 apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų (buvo 59 savarankiški komisariatai). Dėl reformos sumažėjo valdininkų, pavyzdžiui, vien finansininkų etatų – pusšimčiu. Taip pat sumažėjo personalo ir logistikos padalinių darbuotojų.
Kitas žingsnis – Policijos departamento ir prie jo esančių specializuotų įstaigų reforma. Planavome atlikti visų policijos funkcijų auditą, kad nustatytume, kurios jų dubliuojamos, kurios yra perteklinės, nepolicinės. Norime, jog tai būtų žvilgsnis iš šalies, nes kai pats save audituoji, subjektyvumo neišvengi.
Beje, komisariatų vadovai paskirti 5 metų kadencijai, turint teisę pratęsti ją dar penkeriems metams. Psichologų yra pasakyta, kad kas 7–8 metus reikia keisti darbovietę, nepatartina vadovaujamą darbą vienoje vietoje dirbti ilgiau kaip 10 metų – mažėja iniciatyvumas. Be to, atsiranda galimybė planuoti personalą – iš anksto žinosime, kur ir kokie vadovai baigia kadenciją. Galėsime neskubėdami rengti jiems pamainą.
Tačiau rotacija kainuoja – reikalingi tarnybiniai butai, įvairios išmokos ir t. t. Dabar ministerija rengia rotacijos tvarką. Buvo kalbų, kad policijos tarnybinius butus derėtų naikinti. Tačiau, mano nuomone, jie reikalingi, jei norime vykdyti pareigūnų rotaciją.
Policijos plėtros programoje numatyta daug įvairių gerų dalykų. Bet dabar, smarkiai sumažinus finansavimą policijai, teks viską, kas susiję su investicijomis, nukelti į ateitį.
Reforma užstrigs
Reformos tikriausiai nepavyks baigti laiku?
Ketiname teikti siūlymus keisti Seimo priimtos Policijos plėtros programos dalį, susijusią su finansais. Reformos baigtį, matyt, teks nukelti į 2013 ar 2014 metus.
Jei iki krizės nebūtume spėję reformuoti valdymo sistemos, būtume nesuvaldę finansinių problemų ir jau dabar turėtume atleidinėti žmones. Tačiau dabartinės situacijos sąlygomis atleisti patrulių ar tyrėjų negalima – nusikalstamumas didėja. Jį didina nedarbas. Tai kriminologų įrodytas dalykas, ir kitaip negali būti. Jei statistika rodo, kad didėjant nedarbui nusikalstamumas mažėja, tai gali reikšti tik viena iš dviejų: arba žmonės išvyksta į užsienį, arba nusikaltimai slepiami.
Policijos plėtros programoje numatyta daug įvairių gerų dalykų. Bet dabar, smarkiai sumažinus finansavimą policijai, teks viską, kas susiję su investicijomis, nukelti į ateitį.
Ko reikės atsisakyti arba atidėti geresniems laikams?
Galbūt teks iš dalies stabdyti informacinių technologijų plėtrą. Pastaruoju metu šioje srityje buvo nemažai padaryta, bet dar trūksta daug lėšų. Juk mes, pavyzdžiui, mąstome apie elektronines baudžiamąsias bylas, siekiame kompiuterizuoti visus patrulių automobilius ir t. t. 2009–aisiais ir ateinančiais metais šioje srityje buvo numatytos labai didelės investicijos. Dabar, matyt, dalį suplanuotų darbų teks atidėti.
Žinoma, Policijos kolegijos steigimo reikės atsisakyti arba nukelti vėlesniam laikui – dar neaišku, koks sprendimas bus priimtas. Ėmėmės kompensacinių priemonių – glaudžiai dirbame su Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetu: mums prašant gerokai patobulintos mokymo programos, mūsų atstovas priklauso fakulteto tarybai.
Pertekliaus nėra
Ar Lietuvoje policininkų – ne per daug?
Reformą planuojame įgyvendinti pagal skandinavų modelį. Estai labai sėkmingai pritaikė suomių modelį. Padedami kaimynų jie pasiekė, kad pagal policininkų skaičių 100 tūkst. gyventojų Europos Sąjungoje dabar yra penkti (pirmi – suomiai). Kuo geriau policijoje išplėtotos informacinės technologijos, tuo mažiau reikia pareigūnų. Lietuva užima 12 vietą – 100 tūkst. gyventojų tenka kiek daugiau nei 300 policininkų. Sakyčiau, normalus skaičius. Mitas, kad Lietuvoje labai daug policininkų, juolab jog nuo 1998–ųjų jų sumažėjo 5 tūkstančiais. Tačiau tai, kad valstybės tarnyboje 25 proc. padaugėjo darbuotojų – visiškai ne mitas.
Policijos valdymo grandies pareigūnai nesudaro nė dešimtadalio visų policininkų. Nesutinku ir su priekaištais, kad Policijos departamente per daug darbuotojų – departamento statutiniai pareigūnai tesudaro 0,8 proc. visų policininkų.
Reikia ruoštis neramumams
Tikėtina, kad šalyje siaučiant finansų krizei žmonių nepasitenkinimas valdžia didės – gali kilti dar ne vienos riaušės. O policijos finansavimas mažinamas. Ar liks kam ginti valdžią nuo įniršusios minios?
Reforma leido padidinti pareigūnų darbo užmokestį – nuo praėjusio spalio jis pakilo 300–400 litų. Tačiau dėl dabartinės atlyginimų skaičiavimo schemos algos nuo šių metų pradžios šiek tiek sumažėjo (nuo 20 iki 100 litų). Be to, sumažinus mokos fondą komisariatų vadovai nebegali mokėti už viršvalandžius, už darbą naktimis. Dėl to, kad neteko galimybės papildomai užsidirbti, realiai žmonės prarado daugiau pinigų. Todėl iš tikrųjų kai kurių pareigūnų uždarbis sumažėjo iki 600 litų. Tačiau tai susiję ne su reforma, o su finansine situacija valstybėje.
Puikiai suprantame, kad dabar – sudėtingas metas, bet negalima visų institucijų traktuoti vienodai. Esant tokiai padėčiai galimi įvairūs socialiniai neramumai, mitingai ir panašiai. Policijai tai – papildomas darbas, viršvalandžiai. Jei nebus lėšų atlyginti už šį darbą, bus sunku valdyti situaciją.
Politikai žada daugiau policijai finansavimo nemažinti. Jeigu taip bus, pareigūnai stengsis užtikrinti situacijos valdymą. Tačiau jei bus ir kitas mažinimas, teks kelti klausimą dėl kai kurių policijos funkcijų atsisakymo. Reikės atleisti žmonių, o atleidimo mechanizmas sudėtingas. Kaip nuspręsti, kuriuos atleisti? Todėl turėsime atsisakyti kai kurių funkcijų. Žmonėms reikės mokėti išeitines kompensacijas, o tai irgi pinigai ir įtampos kūrimas.
Kokių funkcijų gali būti atsisakyta?
Dabar nenorėčiau to sakyti. Bet jei finansavimas bus dar sumažintas, teks išvardyti.
Ar po garsiųjų riaušių prie Seimo kai kurie politikai nebandė atpirkimo ožiu padaryti policijos ir Viešojo saugumo tarnybos?
Nemanau. Būta įvairių nuomonių. Kai kurie žmonės sakė, kad riaušes nulėmė policijos ar Viešojo saugumo tarnybos klaidos, bet aš nenorėčiau su tuo sutikti. Vis dėlto, reikia pripažinti, smulkių klaidų padarėme. Tokių įvykių nėra buvę, policija ir Viešojo saugumo tarnyba su tuo susidūrė pirmą kartą.
Daug kas priekaištavo, kad nepastatėme tvorų. Tačiau jas turėjo statyti tas, kas davė leidimą rengti mitingą, – savivaldybė. Mes galbūt galėjome būti kietesni ir reikalauti, jog būtų išlaikytas įstatyme numatytas 70 metrų atstumas nuo Seimo rūmų. Bet tuomet mitingas ten išvis nebūtų galėjęs vykti.
Ir Seimo kanceliarijai, ir savivaldybei parašėme, kad tokiais atvejais reikalingos antiriaušinės tvoros, o jų nėra. Tai specialios tvoros, turinčios platų pagrindą. Žmonėms, bandantiems jas nugriauti, tenka užminti ant to pagrindo ir minia pati savo svoriu laiko tvoras. Savivaldybės turimos tvorelės skirtos nukreipti publikos srautus per koncertus, pramoginius renginius. Kilus riaušėms jos tik kelia pavojų – minia gali panaudoti kaip taraną.
Paaiškėjo ir tai, kad pareigūnams trūksta ekipuotės (šalmų, skydų, šarvų). Reikia pirkti. Vyksta tokie procesai, jog tenka ruoštis...
