Politinių aktualijų laidoje „Išbandymas valdžia“ dalyvavęs policijos vadovas užsiminė ir apie tai, jog šiuo metu tariamasi dėl galimybės saugoti Lietuvoje gyvenančius asmenis, pabėgusius nuo Rusijos režimo.
Nesuinteresuoti tempti gumą
– Dėl tris dienas trukusių protestų prie Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros pradėti tyrimai. Ar šiandien jau aišku: bus nubaustų asmenų už pažeidimus, kurie padaryti nesilaikant pandeminiu laikotarpiu numatytos susirinkimo tvarkos?
– Šių renginių pradžioje matėme gerą valią laikytis įstatymo reikalavimų – nesibūriuoti didesnėmis nei penkiolikos asmenų grupėmis.
Tačiau pirmosios protestų dienos popietę prie Seimo jau fiksavome įvairius pažeidimus.
Man pačiam asmeniškai bendravus su organizatoriais teko konstatuoti, kad tai jau akivaizdus Susirinkimo įstatymo pažeidimas, todėl Vilniaus policija pradėjo administracinę teiseną.
Analogiška teisena buvo pradėta ir kitą dieną, kuomet renginys vyko prie Vyriausybės rūmų.
Taip pat buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, ir vienas jų vyko pavyzdine tvarka.
Gerai organizuojant bendrą policijos su prokuratūra darbą, per 48 val. jis buvo užbaigtas procesiniu sprendimu, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Dėl visų trijų dienų renginių policija darbo dar tikrai nebaigė, toliau analizuojame medžiagą, tad kol kas pateikti visuomenei galutinį atsakymą, ar bus dar kažkokių naujų procedūrų, negalima.
– Kada tai galėtų būti padaryta?
– Visi esame suinteresuoti, kad viskas būtų išsiaiškinta kuo greičiau. Manyčiau, tai bus padaryta per šią savaitę.
Tikrai nėra nė vieno suinteresuoto tempti gumą, baigus vertinimą visuomenei iškart bus pateikti visi atsakymai.
– Ar jūs vis dar laikotės pozicijos, kad Šeimų maršas, vykęs Vingio parke, atitiko visus pandeminio laikotarpio renginių organizavimo reikalavimus?
– Mes tikrai labai daug sprendėme dėl galimų teisenų pradėjimo, tačiau įvertinę visą visumą priėmėme sprendimą.
Priimti jį kitokį būtų buvę sudėtinga dar ir dėl to, kad tai renginys, kuriame buvo daug žmonių, siekis identifikuoti visus, kurie galimai nesilaiko dviejų metrų saugaus atstumo, būtų sudėtingai vykdoma užduotis taktine prasme ir tai sukeltų konfliktinę situaciją.
Po renginio bandyti peržiūrėti kiekvieno renginyje dalyvavusio asmens elgseną ir jos atitikimą galiojantiems teisės aktams būtų buvusi labai sudėtinga užduotis.
Įvertinę visą visumą konstatavome, kad nėra pažeidimo sudėties.
– Kaip jūs vertinate pastarojo laikotarpio nevienareikšmį visuomenės požiūrį į policijos darbą bei faktą, kad net aukšti šalies politikai nevengia už tai pašiepti?
– Mes tikrai jaučiame ir matome, kad gyvename tam tikrame popandeminiame laikotarpyje, kai įtampa gana smarkiai įkaitusi.
Nusikaltimų statistikoje pastebime skaičius, kurie rodo, kad atsirado daugiau pykčio, agresijos, nepakantumo vienas kitam ar kitaip mąstančiam.
Tai persiduoda į visus mūsų gyvenimo, visuomenės sluoksnius.
Policija yra matoma jėga, visuomet yra tokių įvykių centre. Natūralu, kad visada bus įvairių nuomonių ar kritikos, žmonių, kurie sakys, kad reikėjo elgtis kitaip.
Tik pasikartosiu, kad kiekvienas renginys yra atskira istorija. Mes atmetame visas emocijas, politines pažiūras ir asmeninius požiūrius, mums svarbiausia teisėtumas, o teisėtumas turi būti lygybės ženklas teisingumui ir žmogiškumui.
Mūsų agresyvus veikimas prieš galimai daromus administracinius teisės pažeidimus yra draudžiamas to paties Susirinkimo įstatymo, nors kai kurios politikų karštos galvos mus kritikavo, kodėl tiesiog fiziškai neišvaikome tokio renginio dalyvių.
Susirinkimų įstatymo 9 str. labai aiškiai numato pagrindus, kada policija turi teisę renginį nutraukti.
Visų minėtų renginių metu tokio pagrindo policija neįžvelgė, nes jų tiesiog nebuvo.
– Tyrimas dėl Seimo nario Mato Maldeikio jo paties prašymu nutrauktas ar ne?
– Tai buvo pareiškimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Ar tai ponas Maldeikis, ar kitas Lietuvos Respublikos pilietis, pozicija yra svarbi tyrimo metu, tačiau ne visagalė, ir mes pradėjome tirti pagal faktą, ne pagal galimai nukentėjusio asmens pareiškimą.
Ir jeigu bus konstatuoti požymiai dėl teisės aktų pažeidimo, kalti asmenys bus patraukti administracinėn atsakomybėn.
Klausimas dėl Rusijos piliečių saugojimo
– Kitas karštas klausimas – Baltarusijos pasienis. Kokią pagalbą Lietuvos policija teikia pasieniečiams?
– Iš karto sureagavome į situaciją ir šalies teritorijoje vykdome intensyvesnę transporto priemonių kontrolę, ypač tų, kurios galimai vyksta iš šalių, iš kurių vyksta migrantai į mūsų šalį.
Tikrinami jų asmens dokumentai, buvimo šalyje pagrindas.
Taip pat vykdomas informacijos apsikeitimas su kriminaline žvalgyba.
Dirbame su šalies institucijomis, keičiamės informacija, kurią surenkame dirbdami savo darbus ir atlikdami tyrimus.
Taip pat kartu su pasieniečiais fiziškai saugome valstybės sieną, tam pasitelkti policijos teritorinių įstaigų pajėgumai, raitoji policija ir antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“.
– Lietuvoje gyvena Rusijos ir Baltarusijos opozicijos veikėjai. Ar jie mūsų šalyje gali jaustis saugūs?
– Mūsų visuomenėje, deja, niekas negali jaustis saugus šimtu procentu.
Mes dalyvaujame eisme, viešajame gyvenime ir grėsmių, kas gali su mumis nutikti, yra. O asmenims, kuriuos jūs minite, rizika yra dar didesnė.
Rusijoje yra priimti atitinkami teismo sprendimai, kurie tam tikras organizacijas pripažįsta ekstremistinėmis, o jų nariams, kurie gyvena ar būna Lietuvoje, grėsmės lygį dėl įvairių priežasčių natūraliai vertiname kaip aukštesnį.
Bendradarbiaujame su žvalgybos institucijomis, nuolat vyksta pasitarimai Vyriausybės lygmeniu ir ieškoma sprendimų, kaip juos apsaugoti.
Kad tai vyktų, turi būti valia iš abiejų pusių. Ne tik Lietuvos Respublikos institucijos turi siekti šiuos žmones saugoti.
Šie piliečiai turi norėti geranoriškai bendradarbiauti, ir tai turi atsispindėti jų geranoriškoje elgsenoje bendradarbiauti, kartu su mumis dirbti aukojant laisvą gyvenimą.
Deja, situacija tokia, kai reikia nuspręsti, norima gyventi nerūpestingą gyvenimą, lankytis kavinėse ir užmerkti akis prieš galimai egzistuojančias grėsmes, ar pasirinkti saugesnį buvimą ir daryti tai, kas prašoma.
– Ar šiandien yra asmenų, kuriuos tenka saugoti Lietuvos policijai, kaip tai dabar daro Vadovybės apsaugos tarnyba saugodama Sviatlaną Cichanouskają?
– Šiuo metu Lietuvos policija fiziškai nesaugo nė vieno asmens, tačiau, kaip minite, yra kitos tarnybos, tokios, kaip Vadovybės apsaugos tarnyba, kuri saugo vieną asmenį.
Tačiau yra sprendžiamas klausimas dėl kai kurių kitų asmenų fizinio saugojimo.
– Kas tie asmenys yra?
– Tai asmenys, kurie gyvena Lietuvoje ir susiję su tam tikromis organizacijomis, veikiančiomis Rusijoje. Dėl kurių Rusijos teismai yra priėmę sprendimus.
– Tai Rusijos piliečiai?
– Taip.
Visas policijos generalinio komisaro Renato Požėlos interviu – laidoje „Išbandymas valdžia“ videogalerijoje.
