„Tarpvalstybinės sutartys neleidžia Baltarusijai, taip pat ir Lietuvai, išduoti savo piliečio kitai valstybei. Taigi čia neapgaudinkime savęs ir į tai nedėkime vilčių“, – žurnalistams sakė prokuroras.
D.Valys paaiškino, jog 5 kartus į Baltarusiją buvo kreiptąsi iki 2000 metų. Dar keturis – po to, kai 2009 metų rugsėjį į Lietuvą atvyko kaimyninės šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka. Kalbėdamas apie minėtus keturis, prokuroras sakė, jog jų „skiriasi pobūdis, pradedant tiek išduoti, tiek apklausti, tiek iškviesti į Lietuvą, tiek įteikti įtarimą jam.“
(Papildyta 16.50 val.) D.Valio atsakymų Seimo pirmininkė Irena Degutienė žurnalistams pareiškė suabejojusi jo kompetencija. Ji ketina inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl Sausio 13-osios ir Medininkų bylų.
Parlamento vadovė priminė, jog pasiūlytas į generalinius prokurorus D.Valys žadėjo didelį dėmesį skirti rezonansinėms – Sausio 13-osios, Medininkų, – byloms. Tačiau esą paaiškėjo, jog „10 metų niekas nepajudino nė piršto Generalinėje prokuratūroje (GP)“.
„Kadangi tie klausimai nebuvo iki galo atsakyti, ir man ir toliau lieka be galo daug neaiškumų, kaip tas procesas vyksta GP, aš kreipsiuosi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą pradėti parlamentinį tyrimą būtent konkrečiai šių dviejų bylų atžvilgiu, t.y., Sausio 13-osios ir Medininkų bylos, ir kokie buvo prokuratūros veiksmai: kas buvo padaryta, kas nepadaryta. Jei generalinis prokuroras negali atsakyti, gal jam padės kiti darbuotojai“, – kalbėjo I.Degutienė.
Seimo pirmininkė tiesiai neatsakė, ar pasitiki D.Valiu, tačiau pripažino, kad „šiandien netenkina jo atsakymai“ ir pridūrė, kad dėl jo „kompetencijos šiandien kilo klausimų“.
(Papildyta 17.25 val.) Atsakydamas į Seimo narių klausimus D.Valys priminė, jog ikiteisminis tyrumas Sausio 13-osios byloje buvo pradėtas iš karto po tragiškų įvykių 1991 metais.
„Prokuroro operatyvaus darbo dėka įtarimai 48 šios skaudžios Lietuvai datos organizatoriams ir vykdytojams buvo pateikti nedelsiant, dar tais pačiais metais. Nuo to laiko iki dabar su teisinės pagalbos prašymais buvo kreiptasi į Rusiją ir Baltarusiją daugybę kartų. Atsakymo arba nėra, arba jis ne toks, kokio tikimės, skamba panašiai kaip – mes savo šalies piliečių neišduosime ir įtarimo jiems nepateiksime. Pirmieji prašymai dėl visų 48 kaltinamųjų išdavimo ekstradicijos buvo teikiami nuo 1991 m. iki 1994 m. pabaigos, kuomet byla buvo parengta perduoti į teismą“, – pasakojo generalinis prokuroras.
Prokuroras priminė, kad po daugkartinių prašymų 1994 metais Baltarusijos pareigūnai Lietuvai išdavė tuomet šioje šalyje gyvenusius Mykolą Burokevičių ir Juozą Jarmalavičių, jie buvo parsivežti į Lietuvą. Tuomet kaimyninėje šalyje kilo didelis nepasitenkinimas: „Lėkė galvos Generalinėje prokuratūroje, Vidaus reikalų ministerijoje“.
Pritrūko...vertėjų
„Klausimas dėl ekstradicijos vadovaujantis dvišale Lietuvos ir Baltarusijos sutartimi yra negalimas, nes V.Uschopčikas yra Baltarusijos pilietis. Mes turime patys sau tą pasakyti. Naivu tikėtis, kad ekstradicijos klausimas gali būti išspręstas“, – tvirtino D.Valys.
Prokuroro manymu, Lietuvos pareigūnai naudoja visas galima teisines priemones tęsti bylą. Anot D.Valio, nauju postūmiu byloje gali tapti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, leidžiantys už akių pradėti ikiteisminį tyrimą prieš ne Lietuvos piliečius, gyvenančius kitose šalyse, kurios jų neišduoda. Antradienį parlamentas pritarė joms po pateikimo.
„Klausimas dėl ekstradicijos vadovaujantis dvišale Lietuvos ir Baltarusijos sutartimi yra negalimas, nes V.Uschopčikas yra Baltarusijos pilietis. Mes turime patys sau tą pasakyti. Naivu tikėtis, kad ekstradicijos klausimas gali būti išspręstas“, – tvirtino D.Valys.„Dabar mūsų įstatymai reikalauja, kad įtariamasis būtų supažindintas su jam pateiktu įtarimu, žinotų savo teises, būtų informuotas apie proceso eigą. V.Uschopčikas jis atsisakė priimti tuos dokumentus“, – sakė D.Valys.
Prokuroro teigimu, dabar Lietuvos prokurorų vienintelė turima priemonė – Europos arešto orderis. Pagal jį V.Uschopčikas gali būti sulaikytas Europos Sąjungoje ir perduotas Lietuvai. Toks prašymas buvo pateiktas ir Interpolui, bet 2008 metais Rusijos ir Baltarusijos prašymu įtariamųjų paieška per šią organizaciją buvo panaikinta.
D.Valys taip pat akcentavo, jog postūmis byloje įvyko ir prezidentės Dalios Grybauskaitės dėka. Jos pastangomis šių metų vasarį Baltarusijoje suorganizuota V.Uschopčiko apklausa.
„V.Uschopčikas pasakė, kad vykdė tuometinės Sovietų Sąjungos karinės vadovybės nurodymus. Ta aplinkybė labai svarbi, ji leido perkvalifikuoti nusikalstamą veiklą į karo nusikaltimą“, – pabrėžė prokuroras.
Generalinis prokuroras neslėpė, jog Sausio 13-osios byloje daug lemia politika ir politinė valia: „Griežti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai pagal 1992 metų sutartį su Rusija ir Baltarusija neleidžia išduoti kitai valstybei savo piliečių bei suteikia teisę atsisakyti vykdyti prašymus. Tokia situacija labai varžo prokurorų veikimo galimybes. <...>Nelengva teikti prioritetą tam, kas teisinio rezultato neduoda."
Tiesa, D.Valiui teko pripažinti, kad kai kurių pagalbos prašymų išsiuntimas užtruko net trejus metus. Prokurorė Gintarė Vareikytė 2006 metais parengė 42 teisinės pagalbos prašymus Sausio 13-osios byloje. Tačiau jie išsiųsti tik 2009 metais. Priežastis – prokuratūros vertėjų užitumas.
„Buvo gerokai daugiau organizuojama teisinės pagalbos prašymų. Vertimų skyrius visą laiką motyvavo, kad nespėja versti, reikėjo versti iš ir į rusų kalbą, taip pat aktyviai buvo dirbama Medininkų byloje“, – kalbėjo prokuroras.
Būtų elgęsis kitaip
D.Valys taip pat pripažino, jog „galbūt ne viskas rezonansinėse bylose buvo padaryta.“
„Tačiau užtikrinu, kad daromas viskas šiandien, kad procesas tose svarbiose bylose vyktų į priekį. Tai manau, rezultatas šiek tiek yra apčiuopiamas ir įstatymų pataisos iniciatyva juos keisti. Išduoti visi Europos arešto orderiai, sutvarkyta viskas formaliai, ko anksčiau pasigedau, to nebuvo. Vertimų problema, manau, kad ją būčiau sprendęs kitaip, jeigu nesusitvarko rusų kalbos vertėjai, manau, galima tą problemą spręsti perduodant reikiamą medžiagą vertimų biurams. Beje, šis siūlymas buvo tiekiamas, tačiau buvo atsisakoma jo dėl lėšų stokos“, – sakė GP vadovas.
