Atsargos generolo teigimu, gilesnis Baltarusijos įsitraukimas į karą jo eigos iš esmės nepakeistų.
„Netikiu, kad Rusijos generolai ir politinė vadovybė tikėtų, kad jie dar gali perlaužti strateginę situaciją savo naudai“, – teigė J.V.Žukas.
Svarbiausios interviu temos
- Rusijos raketų atsargos
- Irano „dronų-savižudžių“ įtaka
- Galimas Ukrainos kontrpuolimas Zaporižios srityje
- Vladimiro Putino sprendimas nesitraukti iš Chersono
- Gamtos sąlygų įtaka Ukrainos planams
- Ukrainos ir Rusijos kariuomenių aprūpinimas
- Ukrainos kontrpuolimo Svatovės kryptimi perspektyvos
- Kodėl Rusijos veržimasis link Bachmuto yra kvailas
- „Mėsininko“ generolo Surovikino paskyrimo reikšmė
- Nesutarimai tarp skirtingų grupuočių Rusijos kariuomenėje
- Baltarusijos okupacija ir jos kariuomenės įsitraukimas į karą
- Galimas Aliaksandro Lukašenkos pakeitimas
- Ukrainos oro gynybos efektyvumas
- Diskusijos Lietuvoje dėl Vokietijos brigados
- Lietuvos turimų NASAMS sistemų ir haubicų perdavimas Ukrainai
– Rusija šią savaitę raketomis apšaudė dešimtis Ukrainos miestų. Kiek ji gali tęsti tokio masto atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą?
– Karo pradžioje Rusija turėjo apie 6 tūkst. sparnuotųjų raketų. 4 tūkst. yra išnaudota. Jie dar turi apie 2 tūkst. visų tipų raketų, tarp jų ir priešlėktuvinių raketų S-300 komplekso.
Toks intensyvumas, kada puolami visi Ukrainos miestai vienu metu, daug kartotis negali, gal keli kartai dar gali būti panašūs.
Skaičiavimai rodo, kad jeigu toks intensyvus puolimas vyktų kasdien, tai per mėnesį ar dar greičiau tos raketos baigtųsi. Taigi galima daryti prielaidą, kad tokio intensyvumo Rusija neišlaikys, kad naudos po keletą raketų per dieną – kaip buvo iki šiol. Atsargos senka, gaminti naujų raketų tikriausiai neišeis artimiausiu metu, nes galioja ekonominės sankcijos ir pajėgumai yra labai riboti.
– Atakuota buvo ne tik raketomis, rusai naudoja ir iranietiškus „dronus-savižudžius“. Irano instruktoriai atvyko į rusų okupuotas Ukrainos teritorijas padėti naudoti tuos ginklus. Kiek reikšmingas Irano faktorius?
– Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad įsigyta apie 2,4 tūkst. tų „dronų-kamikadzių“, jie yra intensyviai naudojami.
Bet gera žinia yra tai, kad ukrainiečių priešlėktuvinės gynybos pajėgos išmoko, kaip galima efektyviai prieš juos veikti – nuo 50 iki 60 proc. yra numušama ir nepasiekia savo tikslų.
Ukrainai reikia suteikti pajėgumą, kuris neutralizuotų dronų veiklą, ir amerikiečiai dabar tam skiria didelį dėmesį. Žiūrėsim, kaip klostysis Rusijos santykiai Iranu, ar gamyklos dirbs ir teiks Rusijai dronus, arba tai buvo vienkartinis projektas, taip pat, kiek efektyvios bus amerikiečių priemonės. Jie tikrai žino, kaip efektyviai veikti prieš tuos dronus, nes tai yra Amerikos dronų kopija. Manau, kad artimiausiu metu įvyks persilaužimas į teigiamą pusę.
– Kare strateginė iniciatyva yra Ukrainos pusėje. Laisvinamos teritorijos Luhansko kryptimi, kur artimiausias tikslas yra Svatovės miestelis, taip pat Chersono kryptimi. Pastaruoju metu spekuliuojama, ar gali būti platesnis kontrpuolimas ir Zaporižios srityje. Rusai ten bando stiprinti gynybą. Jūsų nuomone, kokie faktoriai lems Ukrainos generalinio štabo sprendimą, ar imtis aktyvių puolimo veiksmų Zaporižios srityje?
–Manau, kad tai yra raktinė vietovė. Rusija to labai bijo, koncentruoja ten dideles pajėgas – visame šitame regione yra 30-40 tūkst. Rusijos karių. Didžiausias Rusijos rūpestis – kaip atsispirti tam puolimui, kuris gali prasidėti iš šiaurės ir būtent Melitopolio, Berdiansko ar Mariupolio kryptimi.
Jeigu tai įvyks, tai praktiškai visas pietų frontas žlugs ir aiškiai atsiras Krymo problema. Atsivers kelias į Krymą ir tai sukels didelių problemų Rusijos kariuomenei.
