Jis teigė tai aptaręs su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku.
„Esame NATO nariai, turime vieną oro erdvę – taigi, mūsų planams siena neegzistuoja – nėra sienos (rengiant) pratybas ar karines operacijas“, – interviu BNS antradienį sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas.
„Aišku, tai priklauso nuo planavimo. Jeigu sistema bus pakankamai veiksminga, galėsime tartis, kaip sinchronizuoti mūsų oro erdvės gynybos sistemas Lenkijoje ir Lietuvoje“, – pridūrė generolas leitenantas.
Pernai kovą Lenkija paskelbė įsigijanti amerikietiškų ilgojo nuotolio priešlėktuvinių ir priešraketinių sistemų „Patriot“ už 4,17 mlrd. eurų.
Pati Lietuva neįperka ilgojo nuotolio raketų, bet turi trumpojo nuotolio ir šiuo metu įsigija vidutinio nuotolio sistemas.
Pirmosios sistemos į Lenkiją turėtų būti atgabentos 2022 metais, o kitos – 2024 metais.
Integravusi „Patriot“ į Lietuvos oro erdvės apsaugą Lenkija padėtų užpildyti vieną didžiausių spragų šalies gynyboje.
Pati Lietuva neįperka ilgojo nuotolio raketų, bet turi trumpojo nuotolio ir šiuo metu įsigija vidutinio nuotolio sistemas.
Pasak R.Andrzejczako, konkrečiai planuoti dėl „Patriot“ sistemų integravimo bus galima Lenkijai gavus pirmąsias raketas.
„Yra klausimas dėl misijų valdymo sistemų – kaip palaikyti spartų ryšį, taip pat dėl nacionalinių nuostatų, nes oro erdvė turi būti valdoma labai tinkamai, veiksmingai ir saugiai“, – kalbėjo karininkas.
„Vis dėlto, jeigu operatyviniu požiūriu tai įmanoma, mielai aptarsime su lietuviais, kaip atremti mums kylančias strategines grėsmes“, – sakė jis.
Lietuva ir Lenkija vasarį sutarė dėl saugaus ryšio, skirto keistis radarų duomenimis, sukūrimo.
Kartu gins Suvalkų koridorių
Lietuva ir Lenkija taip pat sutarė priskirti po vieną brigadą Elbingo mieste veikiančiam Šiaurės Rytų divizijos štabui, siekiant Suvalkų koridoriaus apsaugos.
Tai reiškia, kad krizės atveju bent dvi brigados būtų atsakingos už strategiškai svarbios nedidelės teritorijos Lietuvos ir Lenkijos pasienyje gynybą, o joms vadovautų minimas štabas.
„Turime aukštais įvertinimais sertifikuotą tarptautinį štabą (...) ir dabar norime duoti jiems tikrų karių“, – kalbėjo lenkų kariuomenės vadas.
Lenkija su nerimu stebi augančius Rusijos karinius pajėgumus Karaliaučiaus srityje.
„Taip pat kalbame su kitomis šalimis, ar jos norėtų būti šios komandos dalimi“, – tvirtino karininkas.
Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.
Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių.
Lenkijos kariuomenės vadas teigė su J.V.Žuku aptaręs galimybes abiejų šalių kariams treniruotis „kiek įmanoma labiau kompleksiniais ir sudėtingais scenarijais“, nes krizės atveju laiko pasiruošimui nebūtų.
„Jeigu jie treniruosis kasdien, pažins vieną kitą ir suderins savo sistemas, bus pasiektas norimas pajėgų aktyvavimo laikas ir atgrasymo aspektas“, – sakė R. Andrzejczakas.
Jo teigimu, Lenkija su nerimu stebi augančius Rusijos karinius pajėgumus Karaliaučiaus srityje.
„Augantis karių skaičius, modernizacija Karaliaučiaus srityje yra labai agresyvaus rusų veikimo simboliai“, – kalbėjo generolas.
Lietuvos žvalgyba teigia, kad pastaraisiais metais Karaliaučiaus srityje atnaujinama sena ir kuriama nauja karinė infrastruktūra, formuojami nauji daliniai, tiekiama nauja ginkluotė ir kovos technika, srities sausumos ir jūrų poligonuose vykdomas intensyvus kovinis rengimas.
