2013 03 20

Genetiškai modifikuotų produktų priešininkai praeiviams surengė „paskutinę GMO puotą“

Spurga, pyragėlis su mėsa, keptos duonos gabalėlis. Tokios vaišės siūlytos trečiadienio popietę Vilniaus V.Kudirkos aikštėje, kur genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priešininkai surengė „paskutinę GMO vakarienę“.
Vilniečiai kviesti paragauti spurgų, keptos duonos ir pyragėlių su GMO
Vilniečiai kviesti paragauti spurgų, keptos duonos ir pyragėlių su GMO / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Akcijos organizatoriai teigė praeivius pasivaišinti kviesiantys ironiškai ir žiūrėsiantys, kiek bus norinčiųjų šių „skanėstų“ paragauti. Tačiau tokių atsirado vos sukrovus vaišes ant stalo.

Susivienijimo Žali.lt koordinatorė Virginija Vingrienė sakė, kad akcija surengta norint pristatyti Lietuvos rinkoje esančius genetiškai modifikuotus produktus. O tokių produktų yra 165 – pradedant aliejumi ir baigiant įvairiais kepiniais, kuriems naudojamas genetiškai modifikuotos sojos aliejus.

„Tiksliai žala žmonėms nėra nustatyta, bet viena realiausių yra alergijų grėsmė. Kadangi genetiškai modifikuojant produktą įterpiamas naujas genas, kuris įtakoja naujo baltymo sintezę ir naujam baltymui gali žmogaus imuninė sistema pasipriešinti, pasireikš alergijos. Kita problema yra atsparumas antibiotikams“, – apie šių produktų žalą kalbėjo akcijos organizatorė.

Taip pat, anot V.Vingrienės, dauguma genetiškai modifikuotų produktų, esančių rinkoje, yra su atsparumo raundapui (herbicidui, skirtam naikinti daugiametes ir vienmetes piktžoles) genu, vadinasi, padidėja šios medžiagos naudojimas auginant genetiškai modifikuotus produktus. O šis herbicidas esą kenkia žmogaus sveikatai.

Norėtų ir mėsos, pieno, kiaušinių žymėjimo

Nors oficialių institucijų specialistai tvirtina, kad piene, mėsoje, kiaušiniuose, jeigu gyvuliai buvo šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, jokių kenksmingų medžiagų nelieka, Lietuvos žaliųjų organizacijų atstovai mano kitaip. V.Vingrienės teigimu, ar reali žala žmogui persiduoda valgant šiuos produktus, nėra tiksliai žinoma, tačiau vartotojai privalėtų turėti galimybę žinoti, kad gyvūliai šerti būtent genetiškai modifikuotais pašarais.

„Šiandien ženklinimo sistema, taikoma Europos Sąjungoje, to neužtikrina ir to nereikalaujama“, – apgailestavo V.Vingrienė.

Akcijoje taip pat dalyvavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas tvirtino, kad nors Lietuvoje tokių tyrimų nėra, kitose šalyse įrodyta, jog gyvulinės kilmės produktai tiesiogiai veikia žmonių sveikatą, jeigu gaminant tuos produktus buvo naudojami genetiški modifikuoti pašarai.

Griežta kontrolė

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savo interneto svetainėje skelbia, kad produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais, o genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES.

Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienerius metus.

ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams:17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojos veislės. Lietuvoje galima prekiauti tik ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais.

Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse tai turi būti pažymėta, pvz., „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“ arba – produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (produkto pavadinimas). Pavyzdžiui, jei gaminant tortus, sausainius naudojamas margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, ženklinant gamintojas privalo tai nurodyti sudedamųjų dalių sąraše.

VMVT teigimu, pernai sausio-rugsėjo mėnesiais dėl genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo gamyboje ir jų ženklinimo reikalavimų laikymosi Lietuvoje buvo atlikta per 8 600 patikrinimų, kurių metu buvo nustatyta tik 11 pažeidimų atvejų. Visi pažeidimai buvo dėl maisto gamyboje naudoto aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, apie tai nenurodant ženklinimo dokumentuose.

Šiuo metu mūsų prekybos tinkluose galima rasti 19-os pavadinimų genetiškai modifikuotų augalinių aliejų, pagamintų iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, 47 pavadinimų saldumynų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų, 99 pavadinimų kulinarinių gaminių, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis